Jei, kaip sakoma, mažiau yra geriau, kodėl mes, žmonės, taip persistengiame
Žurnale „Nature“ paskelbtame darbe Virdžinijos universiteto (JAV) mokslininkai mėgino paaiškinti, kodėl žmonės, vertindami situaciją, objektą ar idėją, kuriuos reikia patobulinti, retai galvoja apie sprendimą ką nors pašalinti. Vietoj to, žmonės beveik visada prideda kokį nors elementą, nesvarbu, ar jis padeda, ar ne.
„Tai ypač pastebima inžinerinio projektavimo srityje, o tai yra mano pagrindinė tyrimo sritis“, – sakė Leidy Klotzas (Leidy Klotz), vienas iš tyrimo autorių. „Bet tai vyksta ir rašant, ir gaminant maistą, o ir visose kitose srityse – tiesiog pagalvokite apie savo darbą ir pamatysite. Pirmas dalykas, kuris mums ateina į galvą, yra tai, ką galime pridėti, kad tobulinamas objektas būtų geresnis. Mūsų tyrimas rodo, kad tai darome savo nenaudai, net jei vienintelis teisingas atsakymas yra supaprastinti, atimti kokį nors elementą. Netgi turėdami finansinių paskatų, mes vis tiek negalvojame atimti“.
Kaip stabilizuotumėte šią „Lego“ konstrukciją, kad ji išlaikytų plytos, dedamos ant viršutinės platformos, svorį?
Virdžinijos universiteto mokslininkai nustatė, kad dauguma jų tyrime dalyvavusių žmonių siūlė pridėti po vieną kaladėlę kiekviename kampe, užuot pašalinę esamą kaladėlę viduryje, kad platforma galėtų atsiremti į žemiau esantį sluoksnį. Iliustr.: Virdžinijos universitetas
Mokslininkai analizavo dvi galimybes, kodėl žmonės sistemingai priima sprendimus sistemas papildyti – jie arba generuoja idėjas vertindami abi galimybes – tiek pridėti elementus, tiek juos atimti, o po to atmeta subtraktyvius sprendimus, arba visiškai nepaiso tų idėjų, kurios leistų sistemą patobulinti, atimant jos elementus, tai yra padarant ją paprastesne. Tyrėjai savo darbe sutelkė dėmesį į pastaruosius atvejus, kai variantai supaprastinti tiesiog atmetami.
„Idėjos pridėti elementus ateina į galvą greitai ir gana lengvai, tačiau idėjos pašalinti elementus reikalauja daugiau protinių pastangų. Kadangi žmonės dažniausiai nori rasti sprendimus greitai, jie ima toliau analizuoti pirmąsias atėjusias idėjas, ir priima sprendimus pridėti elementus, visiškai nesvarstydami atimties galimybių.“
Tyrėjai teigia, kad tai gali veikti panašiai kaip teigiamas grįžtamasis ryšys.
„Kuo dažniau žmonės pasikliauja pridėjimo strategijomis, tuo labiau jos tampa įprastesnėmis ir priimtinesnėmis. Laikui bėgant įprotis ieškoti sprendimų papildant sistemas ima stiprėti, ir ilgainiui mes imame praleisti daugybę galimybių pagerinti sistemas jas supaprastinant“, teigia tyrimo autoriai.
„Tai nepaprastai įdomi išvada, ir aš manau, kad mūsų tyrimas gali turėti didelę reikšmę įvairiausiose kontekstuose, ypač inžinerijos srityje, siekiant patobulinti procesus, kaip mes projektuojame įvairiausius daiktus, o tai padėtų sutaupyti daug resursų“, – sakė Klotzas.
Why Our Brains Miss Opportunities to Improve Through Subtraction