Dirbtinio intelekto tyrimų bendrovė „OpenAI“ išleido naują mašininio mokymosi įrankį, kuris anglų kalbą paverčia programiniu kodu. Programinė įranga, pavadinta „Codex“, skirta pagreitinti profesionalių programuotojų darbą, taip pat padėti mėgėjams išmokti programuoti.
„Codex“ demonstracinėse versijose „OpenAI“ parodė, kaip ši programinė įranga gali būti naudojama kuriant paprastas svetaines ir paprastus žaidimus, naudojant įprastinę kalbą, taip pat versti iš skirtingų programavimo kalbų ir vykdyti duomenų paieškos užklausas. Vartotojai į programinę įrangą turi įvesti komandas anglų kalba, pvz., „Sukurk tinklalapį su meniu šone ir pavadinimu viršuje“, o „Codex“ šį tekstą išverčia į programinį kodą. Programinė įranga toli gražu nėra neklystanti ir reikalauja kantrybės, tačiau gali tapti labai naudinga, nes programinio kodo rašymas taptų greitesnis ir prieinamesnis.
„Mes ją matome kaip įrankį palengvinti programuotojų darbą“,- teigia „OpenAI“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Gregas Brockmanas (Greg Brockman). „Programavimą sudaro dvi dalys: pirma, reikia gerai pagalvoti apie problemą ir pabandyti ją suprasti, o tada susieti problemos sprendimo žingsnius su programiniu kodu, nesvarbu, ar tai būtų tiesiog komanda, ar funkcija, programavimo aplinka, ar kodų biblioteka. Ši antroji dalis ypač sudėtinga ir reikalauja žinių ir darbo, tačiau būtent ši sistema tai ir moka geriausiai“.
„OpenAI“ panaudojo ankstesnę „Codex“ versiją, kurdama įrankį, pavadintą „Copilot“, skirtą „GitHub“ – programinių kodų saugyklai, priklausančiai „Microsoft“, kuri pati yra „OpenAI“ partnerė. „Copilot“ yra automatinio kodų užbaigimo įrankis, teikiantis pasiūlymus, kaip užbaigti kodo eilutes, kai vartotojai jas įveda. Tačiau „OpenAI“ naujoji „Codex“ versija yra daug pažangesnė ir lankstesnė, nes ne tik pasiūlo, kaip užbaigti kodo eilutę pagal įvestą jos pradžią, bet ir sukuria patį programinį kodą.
„Codex“ yra apmokoma jai pateikiant internete esančių atviro kodo saugyklų turinius.
Tiesa, tai paskatino kai kuriuos programuotojus skųstis, kad „OpenAI“ gali siūlyti kitų parašytus kodo fragmentus ir taip leisti nesąžiningai pelnytis jo naudotojams.
„OpenAI“ kūrėjai teigia: „Mums reikia šių diskusijų, nes tai nauja technologija, ir, be abejo, atsižvelgsime į atsiliepimus. Tačiau programuotojų bendruomenė galiausiai turės naudos iš „OpenAI“. Tokios technologijos gali visiškai pakeisti visą programavimo ekosistemą“.
Tačiau „Codex“ tikrai sukurs vertę „OpenAI“ ir jos investuotojams. Nors bendrovė pradėjo veiklą kaip ne pelno siekianti laboratorija 2015 metais, 2019 metais ji perėjo prie riboto pelno modelio, kad pritrauktų išorės finansavimą. Nors „Codex“ dabar išleidžiama kaip nemokama programavimo aplinka, po kiek laiko įmonė planuoja imti mokestį už prieigą.
Tiesa, sistema dar neretai nesupranta, ko iš jos norima, ir tekstą reikia mėginti perfrazuoti.
Tai rodo šios technologijos apribojimus – tai nėra stebuklingas džinas, galintis skaityti jūsų mintis, kiekvieną komandą paversdamas nepriekaištingu kodu – tačiau to „OpenAI“ ir neteigia. Norint naudoti šią dirbtinio intelekto sistemą, tenka ir pagalvoti, ir panaudoti bandymų ir klaidų metodą. Ji per naktį nepavers naudotojų programuotojais, tačiau toks programavimo būdas daugeliui tikrai gali pasirodyti prieinamesnis, nei bet kuri kita programavimo kalba.
„OpenAI“ atstovai kalba apie „Codex“ galimybes keisti programavimą apskritai – tai galėtų padėti išspręsti ir programuotojų trūkumą, o gali būti ir didelis žingsnis programavimo raidoje.
„Codex“ leidžia vartotojams su kompiuteriu kalbėti angliškai, o ne mašininiu kodu. Tai, kas vyksta su „Codex“, jau istoriškai įvyko keletą kartų“, – teigia autoriai. „Ankstyvosiomis kompiuterizavimo dienomis programavimas buvo atliekamas gaminant popierines perforuotas korteles, kurias kompiuteriai turėjo nuskaityti. Po to žmonės sugalvojo pirmąsias programavimo kalbas ir pradėjo jas tobulinti. Šios programavimo kalbos pradėjo panašėti į anglų kalbą, pvz. „Spausdinti“ arba „Baigti“ būtent tai ir reiškė kompiuteriui, ir taip daugiau žmonių galėjo pradėti programuoti. Kitas šios evoliucijos etapas gali visiškai pašalinti specializuotas programavimo kalbas ir pakeisti jas anglų kalbos komandomis“.
„Kiekvienas iš šių etapų reiškia, kad programavimo kalbos tampa vis aukštesnio lygio. Ir mes manome, kad „Codex“ dar labiau priartina kompiuterius prie žmonių ir leidžia jiems kalbėti su kompiuteriais angliškai, o ne mašininiu kodu. Pats „Codex“ gali „versti“ tekstą į keliolika kodavimo kalbų, įskaitant „JavaScript“, „Go“, „Perl“, PHP, „Ruby“, „Swift“ ir „TypeScript“. Tačiau „Codex“ labiausiai įgudusi yra „Python“ kalboje“.
„Codex“ taip pat turi galimybę valdyti kitas programas. Vienoje demonstracijoje įmonė parodė, kaip galima sukurti balso sąsają programai „Microsoft Word“. „Codex“ gali pateikti instrukcijas „Microsoft Word“ kodu, sukurtu pagal vartotojo pasakytas komandas. Pavyzdžiui, galima nukopijuoti eilėraštį į „Word“ dokumentą ir liepti „Word“ (per „Codex“) sunumeruoti eilutes, tada skaičiuoti tam tikrų žodžių dažnumą ir pan.
Kol kas tai tik koncepcija, bet jei tai pavyktų, „Codex“ gali ne tik padėti programuotojams, bet ir tapti nauja sąsaja tarp vartotojų ir kompiuterių. „OpenAI“ teigia, kad jau išbandytas „Codex“ gebėjimas valdyti ne tik „Word“, bet ir kitas programas, tokias kaip „Spotify“ ir „Google“ kalendorių.
Daugiau:
Dirbtinio intelekto sistemos tampa universalesnėmis
Kokių specialistų nepakeis dirbtinis intelektas?
Ar dirbtinis intelektas aplenks žmogiškąjį?
Vilniaus universitete įkurta Dirbtinio intelekto laboratorija
Kompanijos „DeepMind“ vadovas pripažįsta, kad dirbtinio intelekto sistemos kelia ir rizikas