Linkiu, kad, padidėjus norminei studijų kainai, aukštosios mokyklos pagaliau baigtų teisintis, jog valstybės nefinansuojamų vietų studentai moka mažiau už studijas, todėl jos negali darbo užmokesčio pakelti 49 proc., kaip tai numatyta šakos kolektyvinėje sutartyje.
Linkiu, kad kiekvienas susimastytumėte, už kokios kokybės darbą moka aukštosios mokyklos ir Lietuva, o aukštosios mokyklos nepasiduotų politikų spaudimui siekti aukštojo mokslo kokybės savo mokslininkų skurdaus darbo užmokesčio sąskaita. Gerovė Lietuvoje neturi būti kuriama aukštojo mokslo darbuotojo vergiško darbo pagrindu, o darbuotojas neturi būti verčiamas susimokėti už tai, kad dirba, naudodamas savo kompiuterį, spausdintuvą, savo nusipirktą knygą ar susimokėdamas už testą ir savo lėšomis įsirengtą nuotolinio darbo vietą! Gerovės valstybė tai ne valstybės ar aukštosios mokyklos gerovė, kaip įsivaizduoja politikai, o visų pirma tą gerovę kuriančiųjų, t. y. dirbančiųjų, gerovė!
Šiais mokslo metais linkiu būti daug aktyvesniais ir vieningai pasakyti, kad kol aukštojo mokslo darbuotojams nebus padengtos visos jų patirtos išlaidos, atliekant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, tol publikacijų priskyrimas aukštosioms mokykloms, pastarosioms už jas gaunant finansavimą ir jį naudojant savo reikmėms, o ne darbuotojo patirtų išlaidų atlyginimui, traktuotinas kaip darbuotojo išnaudojimas.
Prof. dr. Sigitas Vaitkevičius, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkas