2021 m. Laisvės premija – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbiams. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-1144) vieningai balsavo 125 Seimo nariai. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ buvo reikšminga neginkluoto pasipriešinimo prieš Sovietų sąjungos okupaciją kovos dalyvė, liudijusi Laisvo žodžio jėgą, įveikusi geležinę uždangą ir gebėjusi perduoti žinią laisvam pasauliui. Leidinį redagavo, rengė ir platino nepaprastai gražaus kuklumo, tačiau didelės drąsos ir stipraus tikėjimo žmonės. Jiems buvo svarbu nepasiduoti, neprarasti vilties, kovoti, nepaisant grėsmės sau ir savo artimiesiems. Šis Laisvės premijos apdovanojimas – didelė padėka visiems kronikos bendradarbiams“, – anksčiau yra sakiusi Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė. Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį, ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžetą. Gruodžio 14 d. Seimas, 71 parlamentarui balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir 4 susilaikius, priėmė 2022 m. valstybės biudžeto įstatymą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas keturioms prioritetinėms kryptims: Lietuvos saugumui, investicijoms į strategines valstybės kryptis ir švietimą, gyventojų pajamų didinimui ir skurdo rizikos mažinimui.
Seimo nariai patvirtino, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 11,112 mlrd. eurų (14,381 mlrd. eurų su Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis). 2022 metų valstybės biudžeto projektu planuojamos išlaidos sudarys beveik 13,301 mlrd. eurų (su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 16,627 mlrd. eurų). Asignavimai viršija pajamas daugiau nei 2,246 mlrd. eurų.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų teigimu, Seimui pristatytas patikslintas Vyriausybės kitų metų valstybės biudžeto projektas lemtų dar didesnę Lietuvos skolą. Jame pasigendama didesnės pagalbos socialinei sričiai, ypač – daugiavaikėms šeimoms, vaikams, taip pat nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui, o numatomos investicijos į mokslą neatitinka politinių partijų pasirašyto susitarimo dėl švietimo politikos tikslų.
„Fiskalinis deficitas padidintas nuo 3,1 iki 3,3 proc., nors planuojamas ekonomikos augimas 2022 m. yra 4 proc. Kada prie tokio augimo mūsų valstybė yra leidusi sau taip didinti išlaidavimą? Valstybės kontrolė ir pirmajame biudžeto variante įžvelgė žiojėjančią mažiausiai 240 mln. eurų dydžio skylę, kuri neatsispindi pateiktuose biudžeto deficito skaičiavimuose, o dabar ji dar padidės“, – stebisi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas
A. Butkevičius. Pasak parlamentaro, toks biudžetas reiškia, kad jau po pusmečio Vyriausybė turės ieškoti papildomų pajamų šaltinių – arba skolintis ir užkrauti dar didesnę naštą ateinančioms kartoms, arba didinti mokesčius.
Seimo narys Lukas Savickas pažymi, kad valstybės biudžete numatytos lėšos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloms yra nepakankamos jaunųjų mokslininkų skatinimui, kad jie liktų dirbti Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, ir būtų sugrąžinti ar pritraukti talentai iš užsienio. Taip pat, jo teigimu, lėšų nepakanka MTEP programų, skirtų prioritetinių žaliojo kurso, skaitmeninės transformacijos ir kitų Europos Komisijos prioritetinių tikslų įgyvendinimui, finansavimui bei MTEP infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui.
„Šių metų rugsėjį pasirašytas Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais numato tolygų finansavimo didinimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms. Tačiau kitų metų valstybės biudžete numatyta skirti 44,3 mln. eurų. Mano manymu, siekiant Lietuvoje mažinti mokslo ir studijų finansavimo atotrūkį nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Europos Sąjungos atitinkamo vidurkio bei pasiekti minėtame susitarime numatytus įsipareigojimus ir finansavimo tempus, ši asignavimų suma yra nepakankama“, – sako L. Savickas. Be to, parlamentaras siūlo Vyriausybei nepamiršti per pandemiją nukentėjusio turizmo sektoriaus.
Demokratinius standartus atitinkantys prezidento rinkimai išspręstų daugumą ne tik šiandieninės Baltarusijos problemų. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) Biuro posėdyje Paryžiuje dalyvaujanti šios Asamblėjos viceprezidentė, Lietuvos Respublikos Seimo narė dr. Laima Liucija Andrikienė reikalauja, kad Europos Taryba (ET) ir jos Parlamentinė Asamblėja aktyviai siektų, jog Baltarusijoje būtų surengti demokratinius standartus atitinkantys prezidento rinkimai. L. Andrikienė Biuro posėdyje dalyvaujančią ET generalinę sekretorę Mariją Pejčinovič-Burič (Marija Pejcinović-Burić) skatino imtis naujų iniciatyvų, siekiant šio tikslo ir atkuriant konstitucinę tvarką šioje šalyje.
„Baltarusija nėra ET ir ETPA narė, tačiau ji yra prisijungusi prie daugelio tarptautinių susitarimų ir konvencijų, kurios jai yra privalomos. Be to, Baltarusija turi stebėtojos statusą Venecijos komisijoje, taigi ET ir ETPA turi galimybių daryti poveikį konstituciniam procesui Baltarusijoje“, – pažymėjo dr. L. Andrikienė.
Iš vienišo asmens išmokos nebus galima išieškoti skolų. Seimas priėmė Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisas, pagal kurias nei iš našlių pensijos, nei iš vienišo asmens išmokos negalės būti vykdomi išskaitymai pagal CPK.
Seimo narė Rima Baškienė, kalbėdama dėl šių naujų nuostatų priėmimo, pabrėžė, kad būtina nustatyti teisinį reguliavimą, neleisiantį išieškojimo nukreipti į vienišo asmens išmokas. „Labai teisinga, jeigu duodame, tai ir duokime žmonėms su tam tikra garantija, kad joks išieškojimas iš šių vienišo asmens išmokų nebus taikomas“, − sakė parlamentarė.
Pasak iniciatorių, šis teisinis reguliavimas leis užtikrinti taiklesnę valstybės paramą vienišiems asmenims, t. y. asmenys galės šias sumas panaudoti savo reikmėms tenkinti ir tai prisidės prie skurdo mažinimo. Seimo priimtos pataisos įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d.