Pokalbis su VDU absolvente
2022 m. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradėtas naujas projektas – VDU dėstytojų ambasadorystė. Juo siekiama suburti universiteto dėstytojus prasmingai ir įdomiai veiklai. Aktyvūs projekto nariai ir skirtingose auditorijose ras bendrų taškų, įkvėps jas veikti bei kurti universitetą kartu. Apie tai kalbamės su Olga Kairiene – VDU absolvente, asmeninio prekės ženklo edukatore bei „Ambasadorių akademijos“ kūrimo bendraautore, lydinčia VDU dėstytojų ambasadorystės projektą nuo idėjos iki įgyvendinimo. Iki šiol savo sukauptas žinias Olga atskleidė strateginiuose projekto etapuose, vėliau ekspertine patirtimi ji dalinsis su ambasadoriais mokymuose.
Dėstytojų ambasadorystė. Kaip šią iniciatyvą vertintumėte, kaip asmeninio prekės ženklo edukatorė?
Asmeninio prekės ženklo temai pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio: apklausus 28 tūkst. respondentų, paaiškėjo, kad net 92 proc. žmonių labiausiai pasitiki rekomendacijomis, gautomis iš draugų ir šeimos, o 88 proc. pasitiki ir kitų atsiliepimais internete. Tokie skaičiai lemia didelius pokyčius organizacijų komunikacijoje, kur svarbiausiu tampa joje dalyvaujantis žmogus. Šiandien ambasadorystė tampa reikšminga organizacijos dalimi, nes žmonės labiau linkę tikėti esamų bei buvusių darbuotojų ir kolegų atsiliepimais, o ne įmonės pateikiama oficialia informacija.
VDU ambasadorystė man liudija apie universiteto novatoriškumą ir laisvę. Žmonės nori bendrauti su žmonėmis, todėl tame matau didžiulę vertę. Tai – stiprėjanti darbuotojų reputacija universitete ir už jo ribų, galimybė apie universitetą sužinoti daugiau iš žmonių lūpų. Tikiuosi, kad toks VDU žingsnis įgalins dėstytojus kurti ryšį su tiksline auditorija, telkti iniciatyvią universiteto bendruomenę.
Pasidalinkite ambasadorystės patirtimi.
Ambasadorystė nėra nauja bendradarbiavimo forma, tik šiandien jos galimybės ir veikimo spektras dėl socialinių tinklų įtakos labai išsiplėtė. Galime remtis tokiais užsienio organizacijų pavyzdžiais, kaip „L’Oreal“, „Adobe“, „Starbucks“, „Deloitte“, IBM ar „Google“. Tai yra kompanijos, kurios į savo darbuotojus žiūri kaip į pagrindinius kompanijos prekės ženklo atstovus – ambasadorius.
Viena iš motyvacijos darbuotojui dalyvauti ambasadorystės programoje krypčių yra pačių darbuotojų asmeninio prekės ženklo stiprinimas. Pavyzdžiui, plėtodama ambasadorystės programą, „Deloitte“ klausia savo darbuotojų, kurią ekspertinę sritį jie nori stiprinti, kas jiems svarbu auginant jų asmeninę reputaciją.
Lietuvoje taip pat vis labiau pastebima tendencija įtraukti darbuotojus į vidinį bei išorinį bendravimą, laimingos bendruomenės kūrimą. Tuo pasižymi „Regitra“, „Aprangos grupė“, „Vision Express“, „Bitė Lietuva“, „Ergo Lietuva“ ir pan.
Kokių savybių reikia žmogui, kurį galėtume vadinti ambasadoriumi? Ar jos yra įgimtos, ar gali būti išugdytos?
Ambasadorius nuolat auga, kuria ryšį su kitais, jam dažnai tenka išeiti iš „komforto zonos“. Ambasadorius ieško savirealizacijos, rūpinasi savo asmeniniu prekės ženklu, dalinasi patirtimi ir pasiekimais, bendradarbiauja, rūpinasi kitų gerove, įkvepia kitus veikti ir dalintis.
Kokią didžiausią naudą gauna šios ambasadorystės dalyviai? Kuo tai gali būti svarbu dabar ir praėjus tam tikram laikui?
Ambasadorystė – tai efektyvus būdas dalintis įmonės gerąja patirtimi bei iniciatyvomis, darbuotojams įtraukti ir įmonės potencialui skatinti. Nuolatinis tobulėjimas ir investicija į savo asmeninį prekės ženklą, nes ambasadorius dalinasi savo patirtimi, pasiekimais moksle ir didaktinėje veikloje. Numatyta, kad VDU dėstytojams ambasadoriams bus skiriamas ypatingas palaikymas ir papildomi mokymai.
Svarbu ir pozityvios emocijos, bendrystė, galimybė save realizuoti. Mano kolegė dr. Viktorija Starkauskienė, viena iš „Ambasadorių akademijos“ kūrėjų, sako, kad „ambasadorystė skirta norintiems daugiau, kuriems rūpi ne tik gauti, o ir duoti, kurti vertę“.
Kokią naudą gaus universitetas, turėdamas tokį dėstytojų tinklą? Kaip jį galima plėsti ar suteikti kitų formų?
Ambasadorystė – tai kryptis, į kurią organizacijos vis daugiau investuoja. Tai naudinga ir efektyvi priemonė, stiprinant universiteto įvaizdį, kuriant ryšį su skirtingomis auditorijomis. Ambasadorystė bus efektyviausia, kai ne tik kelsime tikslus, susietus su išore, o atvirkščiai – pradėsime nuo vidaus. Vidinė komunikacija, laimingos bendruomenės, kultūros kūrimas – tai, apie ką verta pagalvoti, prieš diegiant ambasadorystę.
Kalbant apie universitetą, galima išskirti keleriopą naudą. Pirmiausia, tai yra sklandi ir efektyvi komunikacija. Ambasadoriai dalijasi savo patirtimi ir pasiekimais moksle bei didaktinėje veikloje, taip stiprindami universiteto įvaizdį. Antra – partnerystės skatinimas. Ambasadoriai kviečia prisijungti naujus talentus, verslą ir mokyklas. Kita svarbi nauda – bendruomeniškumas: ambasadoriai mokosi, dirba kaip vieninga komanda, siekdama bendro rezultato, ir įkvepia veikti.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios rinkausi studijas VDU, buvo laisvė. Laisvė kurti savo tvarkaraštį, bendrauti su skirtingų fakultetų studentais. Todėl labai gera grįžti į VDU jau kaip „Ambasadorių akademijos“ kūrėjai ir kartu su savo partnere dr. Viktorija Starkauskiene dalyvauti VDU dėstytojų ambasadorių projekte, kurio pagrindinis šūkis yra laisvė kurti VDU.
Iki šiol, skatindama darbuotojus kurti atpažįstamus ir įsimintinus asmeninius prekės ženklus bei įsitraukti į darnią organizacijos komunikaciją, konsultuodavau verslo atstovus. Todėl ambasadorystės projektas su universitetu man yra pirmas ir unikalus. Tai įrodymas, kad ambasadorystė ne tik eina koja kojon versle, bet ja tiki ir mokslas.
Koks Jūsų indėlis į šią veiklą, kokiomis žiniomis pasidalinsite?
Džiaugiuosi, kad turiu galimybę lydėti šį projektą VDU nuo jo pradžios. Tad dabar savo patirtimi dalinuosi strateginiuose etapuose, o vėliau ja dalinsiuosi su ambasadoriais mokymuose „Asmeninis prekės ženklas“, „LinkedIn darni komunikacija“. Kartu su projekto iniciatore dr. V. Starkauskiene ambasadorius tikimės lydėti projekto metu.
VDU dėstytojų ambasadorystė yra keleriopą naudą duodantis reiškinys: ir duoti, ir gauti. Ką tikitės gauti, dalyvaudama būtent šioje veikloje?
Tokie projektai visada suteikia įkvėpimo, savęs realizavimo ir naujų horizontų atradimų. Idėja gimsta, yra įgyvendinama. Tačiau ką daryti, kad ji neišsisemtų, nežlugtų? Kokia ta ilgaamžiškumo sėkmės formulė? Kad graži idėja gyvuotų, reikia pasiruošimo: apgalvoti visą projektą – nuo tikslų, eigos iki norimų rezultatų. Labai svarbu įtraukti kitus – paskleisti žinią, leisti kitiems dalyvauti, suteikti projektui reikšmės. Reikia turėti, su kuo pasitarti. Beje, „Ambasadorių akademija“ puikiai tam tinka. Reikia investuoti laiko į ambasadorių bendruomenės kūrimą. Reikia nepamiršti „valgyti dramblį po mažą gabaliuką“ ir pasidžiaugti mažais dalykais. Ir, be abejo, – pozityvumo ir nusiteikimo, kad pokyčiai bus tik į gera.