Sudaryti palankias sąlygas Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, kūrimui ir stiprinimui. Seimo Jūrinių reikalų komisija šių metų lapkričio 22 d. posėdyje susitarė dėl jos veiklos nuostatų. Nuostatų projektą pristatęs komisijos pirmininkas Valdas Rakutis priminė, kad būtina išlaikyti prieš kelias kadencijas Seime veikusios tokios komisijos tikslus ir uždavinius. Pagrindinis komisijos tikslas – sudaryti palankias sąlygas Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, kūrimui, derinti šioje srityje valstybės, verslo, mokslo interesus, didinti jūrinio sektoriaus konkurencingumą ir svarbą šalies ekonomikai. Šio tikslo komisija siekia rengdama ir nuosekliai įgyvendindama priemones, sudarančias palankias sąlygas plėtoti jūrinį sektorių: jūrų transportą, laivų statybą ir remontą, jūrų inžinerinę pramonę, jūrų ir uostų infrastruktūrą, turizmą ir rekreaciją, švietimą ir mokslą, inovacijas, taip pat kitas svarbias sritis susijusias su jūra.
Patvirtintas valstybės biudžetas. Priimdamas įstatymą, Seimas atsižvelgė į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones poveikio globaliai ekonomikai, išaugusios geopolitinės įtampos lieka poreikis imtis priemonių Lietuvos saugumui stiprinti, išaugusios infliacijos bei energetikos krizės poveikiui švelninti ir dėl Rusijos karinės agresijos besitraukiantiems iš Ukrainos žmonėms padėti.
Seimas patvirtino daugiau kaip 15,544 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 18,632 mlrd. eurų išlaidas (kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis). Asignavimai pajamas viršys beveik 3,088 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prezidento veto. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui svarstyti Mokėjimų įstatymo projektą Nr. XIVP-1927GR, kuriuo pasiūlė Seimo lapkričio 3 d. priimtą teisės aktą laikyti nepriimtu. „Šalies vadovo vertinimu, Mokėjimų įstatymu suteikiami įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis, ypač jautrius, yra neproporcingi. Prezidentas pabrėžia, kad Mokėjimų įstatymas numato daug platesnes specialiųjų duomenų tvarkymo, įskaitant jų rinkimo, aplinkybes, ne vien tik informaciją, kuri yra gaunama apdorojant mokėjimų pavedimus. Pavyzdžiui, susidaro įgalinimas tvarkyti jautrius duomenis, kai teikiama mokėjimo paslauga, kuri yra grynųjų pinigų išėmimas, pinigų įdėjimas, mokėjimo kortelės išdavimas paslaugos teikėjų skyriuje ar kitos mokėjimo paslaugos. Įtvirtinti įstatymu būtina tik tai, kas minimaliai būtina“, – pristatydamas projektą, sakė Respublikos Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Pasak Respublikos Prezidento atstovo, Lietuva, Latvija ir Estija veikia vieningoje mokėjimų sistemoje, dominuoja tie patys bankai ir jų filialai, bet Lietuvoje duomenų tvarkymas pagal Mokėjimų įstatymą gerokai skirtųsi nuo kitų Baltijos šalių.
Pašalinti sprogmenis iš jūros dugno. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Andrius Kupčinskas dalyvauja Berlyne organizuojamame Baltijos jūros parlamentinės konferencijos (BJPK) Nuolatinio komiteto posėdyje. Baltijos jūros valstybių parlamentų nariai aptaria situaciją dėl jūroje palaidotų ginklų ir bendrai sutaria, kad reikia stiprinti pastangas rasti ir neutralizuoti sprogstamąsias medžiagas Baltijos jūroje konkrečiomis priemonėmis, pasitelkiant daugiašalį bendradarbiavimą. Kaip sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas A. Kupčinskas, sprendžiant šį klausimą, „būtina sutelkti skirtingus nacionaliniu lygiu sukauptus duomenis, mokslinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis, sukuriant ekspertų grupę ir šių duomenų pagrindu parengti konkrečius sprogmenų šalinimo Baltijos jūroje veiksmus“.
BJPK Nuolatiniame komitete diskutuojama, kad reikia sudaryti sąlygas Baltijos jūros regionui tapti pavyzdiniu regionu, kuriame būtų taikomos aplinkai saugios, greitos ir finansiškai prieinamos jūroje palaidotų sprogmenų nustatymo, nukenksminimo ir šalinimo technologijos. Pasak Seimo nario A. Kupčinsko, „turime imtis visų priemonių, kad per ateinančius 20 metų iš Baltijos jūros būtų visiškai pašalintos ir nukenksmintos sprogstamosios ir kitos pavojingos medžiagos“.
Bando paslėpti melą? Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui nusprendus netenkinti Seimo narių grupės prašymo atlikti Civilinės sąjungos įstatymo ekspertinį vertinimą, šio komiteto pirmininko pavaduotoja Seimo narė
Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo etikos sargus. „Seimo Statuto 145 straipsnio 3 dalis įtvirtina komitetui prievolę užsakyti ekspertinį vertinimą tuo atveju, kai to paprašo Seimo narių grupė. Ekspertinio vertinimo projektui galima prašyti per visą įstatymo svarstymo Seime laikotarpį. Tai ir buvo padaryta. Nesuprantu, ko bijo valdantieji ir kodėl grubiai laužomas Seimo statutas, neužsakant ekspertų išvados. <…> O gal ta baimė – tai netiesioginis pripažinimas to, ką bando nuslėpti valdantieji, klaidindami visuomenę ir mažiau atidžius Seimo narius? Pripažinimas, kad vis tik Civilinės sąjungos projektu akivaizdžiai siekiama įteisinti homoseksualių asmenų šeimas, ir bijomasi, kad tą melą pastebės ekspertai?“, – sako A. Širinskienė.
Kodėl dėl kūrybinės veiklos užpultas prof. V. Juozapaitis? Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kaip kompetentingą instituciją, prašydamas pateikti išvadą, ar rinkimų kampanijos metu Seimo narys turi teisę tęsti kūrybinę veiklą, garantuojamą Konstitucijos 60 straipsnyje. Tokį kreipimąsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją paskatino išpuoliai dėl Seimo nario kūrybinės veiklos teisėtumo, kadangi jis yra nominuotas Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatu į Kauno miesto merus. Kūrybine veikla Seimo narys V. Juozapaitis užsiima visą savo gyvenimą, taip pat ir būdamas Seimo nariu.
Pareiginės algos bazinis dydis 2023 metais padidės 5 eurais. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Įstatyme nutarta 2023 metams patvirtinti 186 eurų bazinį dydį, kuris, palyginti su šiuo metu galiojančiu baziniu dydžiu, didės 2,8 proc.
„Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis (atlyginimai), komisijų narių atlygis ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos ir atlygiai padidės apie 200 tūkstančių darbuotojų nuo 23,5 iki 161,2 euro“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte. 5 eurų padidinimui iš valstybės biudžeto prireiks apie 118 mln. eurų per metus.
Sutarta 10 proc. padidinti mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžius. Pagal priimtas pataisas valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga bruto, įskaitant planuojamą pareiginės algos bazinio dydžio didėjimą iki 186 eurų, kils 241–434 eurais, vyresniojo mokslo darbuotojo – 210–338 eurais, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 210–257 eurais, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 201–238 eurais. Taigi bendras užmokesčio padidėjimas, įskaitant bazinio dydžio didėjimą, sudarys 13 proc.