Informacinėje erdvėje dažnai galime matyti antraštes apie invazinių rūšių patekimą į naujas ekosistemas ir jų tiesioginį ar netiesioginį poveikį kitiems tos sistemos organizmams. Panašūs procesai vyksta ir gyvų organizmų, pavyzdžiui, uodų, viduje, kur sąveikauja skirtingi mikrobai ir jų bendrijos, vadinamos mikrobiota. Mikrobiotą sudaro daugybė bakterijų, archėjų, eukariotų bei virusų, kurie veikia ne tik vieni kitus, bet ir juos supančią aplinką. Gyvūnų žarnyno mikrobiotą sudarančios bakterijos gyvena simbiozėje su šeimininko organizmu ir daro įtaką virškinimo ir imuninei sistemoms bei medžiagų apykaitai. Kaip ir invazinės rūšys, į žarnyną patekę pašaliniai organizmai, tarp jų ir patogeninės bakterijos bei parazitiniai pirmuonys, gali sutrikdyti mikrobiotos veiklą ir neigiamai paveikti šeimininką.
Itin dažnai su patogenų patekimu į žarnyno mikrobiotą susiduria epidemiologiškai svarbios uodų rūšys, pernešančios pavojingų ligų sukėlėjus: Dengės, Vakarų Nilo, geltonosios karštligės, Zika virusus, parazitus, sukeliančius maliariją, ir daugybę kitų ligų. Nepažeista uodo žarnyno mikrobiota geba sudaryti tam tikrą mechaninį barjerą, kuris apsaugo nuo dalies patekusių „svetimkūnių“, tačiau ligų sukėlėjai, kurių plitimui reikalingas pernešėjas – kraujasiurbis uodas, yra prisitaikę prasibrauti pro apsauginį barjerą ir sėkmingai suformuoti infektyvias sporozoitų stadijas uodo seilių liaukose. Šitaip, uodui maitinantis, maliarinis parazitas užsitikrina gyvavimą ir plitimą.
Paukščių maliarinių parazitų pernešėjų mikrobiotos tyrimai yra atliekami Gamtos tyrimų centre, P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje, kartu su partneriais iš Prancūzijos nacionalinio žemės ūkio, maisto ir aplinkos tyrimų instituto, turinčiais didelę patirtį atliekant modernius mikrobiotos moduliacijos pernešėjuose tyrimus bei taikančiais bioinformatinį modelį vektorių mikrobiomo analizei. Patyrusių mokslininkų grupės iš dviejų Europos laboratorijų, sutelkusios savo žinias, patirtį, įgūdžius ir idėjas paukščių maliarinių parazitų eksperimentinių tyrimų, vektorių biologijos, šeimininkų-parazitų sąveikų ir mikrobiologijos srityse, tiria šeimininko mikrobiotos reikšmę imuniniam atsakui į vektorių pernešamų ligų sukėlėjus.
Pasak mokslininkų, uodo žarnyno mikrobiotos įtaka infektyvių parazito stadijų išsivystymui gali būti reikšminga, nes paukščių maliarinių parazitų sporogoninis vystymasis prasideda uodo žarnyne, iš karto po pasimaitinimo krauju. Kita vertus, uodui pasimaitinus krauju, kuriame yra maliarinių parazitų, vabzdžio mikrobiotos sudėtis taip pat gali pasikeisti (1 pav.). Tyrimų rezultatai padės išsiaiškinti kompleksiškas sąveikas tarp vektorių, paukščių žarnyno bakterijų bei paukščių maliarinių parazitų.
Nors tokie kompleksiniai mikrobiotos ir vabzdžių pernešamų patogenų tyrimai pradėti vykdyti palyginti neseniai, kai kurie preliminarūs tyrimų rezultatai patvirtina hipotezę, kad maliarijos sukėlėjų atsparumui įtakos turi tam tikros žarnyno bakterijos, o tai leidžia atlikti tolesnius tyrimus siekiant sumažinti užsikrėtimą maliariniais parazitais. Gauta informacija yra reikšminga mokslui. Apibendrindami mokslininkai teigia, kad kiekvieno organizmo mikrobiota yra unikali, o ją tirti, kad surastume tarp mikroorganizmų esančias sąsajas ir galėtume sukurti modelį, kurį būtų galima panaudoti ieškant naujų būdų kraujasiurbių uodų pernešamų ligų transmisijos kontrolei, yra itin svarbu.
Justė Aželytė, Vaidas Palinauskas, Rita Žiegytė
Gamtos tyrimų centras, Akademijos g. 2, 08412 Vilnius