Birželio 3 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui sukako 35 metai. 1988 m. birželio 3 d. aktyviausi Lietuvos mokslo, kultūros ir meno žmonės suorganizavo susirinkimą Mokslų akademijoje, kuriame buvo nuspręsta išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę.
Ją sudarė to meto 35 žymūs asmenys. Netrukus prasidėjo aktyvi visuomeninė veikla, Sąjūdžio grupės pradėjo kurtis visoje Lietuvoje. Pradėti organizuoti mitingai ir protesto akcijos, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, pradėta leisti ir platinti Sąjūdžio spauda. Per kelis mėnesius Sąjūdis tapo masiniu socialiniu judėjimu, kuriame susitelkusios įvairios socialinės grupės siekė esminių socialinių pokyčių ir politinių permainų, atkurti tuometinių okupacinių struktūrų panaikintas arba labai apribotas teises ir laisves.
Sąjūdis pagal savo tikslus iš esmės buvo ir reformistinis (siekė evoliucinių pokyčių sistemos viduje, pavyzdžiui, socialiniai judėjimai už žmogaus teises, lygybę) ir revoliucinis (siekė iš esmės pakeisti komunistinių nuostatų sistemą, sukurti tam tikras alternatyvas visuomenei. Sąjūdis kaip socialinis judėjimas skatino žmonių pilietinę savigarbą, laisvę, demokratiją, siekė pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, atkurti tautinės kultūros vertybes, imtis radikalių gamtos išsaugojimo žingsnių. ir kitų dalykų.
Priminkime, kad XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje SSRS situacija buvo sudėtinga. Nekonstruktyvi, komunistinės ideologijos sukaustyta politika ir šaltojo karo nualinta ekonomika išryškino atsilikimą ir reformų poreikį. 1985 m. SSRS komunistų partijos generaliniu sekretoriumi tapęs Michailas Gorbačiovas netrukus pradėjo vykdyti „viešumo“ ir „pertvarkos“ politiką. Totalitarinės valstybės politinė sistema tapo laisvesne: daugėjo spaudos laisvės, mažėjo mitingų varžymai, atsirado ribotos galimybės vystyti privatų verslą. Savo nuomonę viešai išreikšti galėjo žymūs inteligentijos atstovai: mokslininkai, menininkai, aplinkosaugininkai, kitų sričių ekspertai.
1988 m. spalio 22–23 d. Vilniaus sporto rūmuose įvyko steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas, kuris buvo transliuojamas per radiją bei televiziją ir sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo proga buvo sukurta emblema, tapusi Sąjūdžio ženklu. Jos autoriai – A. Nasvytis ir G. Reimeris. Emblema vaizduoja Lietuvos vėliavos spalvų trikampį, kurio viršutinė – geltona dalis sukomponuota kaip stilizuota tekanti saulė, o jos centre – Gediminaičių stulpai. Žemiau, ant žalios juostos – užrašas „SĄJŪDIS“.
Steigiamajame suvažiavime priimta programa, įstatai, išrinkti Sąjūdžio Seimas ir Seimo Taryba. 1988 m. lapkričio 25 d. Sąjūdžio Seimo Taryba savo pirmininku išrinko prof. V. Landsbergį. 1989 m. kovo 26 d. vykusiuose rinkimuose į SSRS Aukščiausiąją Tarybą, Sąjūdis surinko 80 proc. rinkėjų balsų. Turėdami visuomenės palaikymą ir pasinaudodami didėjančiomis politinėms galimybėms, Sąjūdžio lyderiai ryžtingai reikalavo iš valdžios Lietuvai naudingų sprendimų bei vis drąsiau kėlė valstybingumo atkūrimo idėją. Siekdami paminėti Molotovo–Ribentropo suokalbio pasirašymo 50-metį, Sąjūdžio nariai, kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos Liaudies frontų suorganizavo įspūdingą akciją – Baltijos kelią.
1990 m. vasario–kovo mėnesiais vykusius rinkimus į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, Sąjūdis laimėjo triuškinamai – iš 133 deputatų 96 buvo iškelti Sąjūdžio. Kovo 11-osios vakare Aukščiausioji Taryba priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Taip po 50-ies okupacijos metų Lietuva vėl tapo nepriklausoma valstybe. Taigi esminis Sąjūdžio pasiekimas buvo Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimas ir jos atstatymas taikiu būdu.
Minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-erių metų sukaktį, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje vyko Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo mokslinė konferencija Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti „Sąjūdžio istorija ir patirtis“, kurioje pagrindinius pranešimus skaitė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės atstovai, dr. Zigmas Vaišvila, dr. Arvydas Juozaitis, Alvydas Medalinskas, LGGRTC istorikė dr. . Kristina Burinskaitė ir kiti pranešėjai. Tą pačią dieną ir Lietuvos Respublikos Seime įvyko Sąjūdžio 35-mečio minėjimas, kuriame dalyvavo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, prof. Vytautas Landsbergis ir kiti svečiai.
Dr. Raimundas Kaminskas