Į savo pirkinių krepšelius pirkėjai renkasi dėti vaisius ir uogas be jokių įskilimų ar įtrūkimų, todėl maždaug trečdalis užauginto derliaus dėl išorės defektų net nepasiekia parduotuvių lentynų. Taip švaistomas maistas ir patiriami dideli finansiniai nuostoliai. Tarptautinis 14 partnerių konsorciumas susibūrė kovoti su šia problema. Jo įgyvendinamas 7,5 milijono eurų vertės projektas „CrackSense“ taikys išmaniausias sensorines dirbtinio intelekto technologijas, siekiant didinti citrusinių vaisių, granatų, vynuogių ir vyšnių derlių.
Septynių valstybių universitetai, ūkininkams atstovaujančios organizacijos ir naujovių kūrėjai susibūrė spręsti itin aktualią vaisių trūkinėjimo problemą Europoje. Jų sukurtos inovacijos turės didelės reikšmės žemės ūkiui: bus pagerinta derliaus kokybė, ekologiškesnė produkcija ir didesnė nauda ūkininkams. Technologijos, paremtos dirbtiniu intelektu, sieks sumažinti citrusinių vaisių, granatų, vynuogių ir vyšnių odelių skilimą. Ūkininkai galės pastoviai stebėti vaisių ir uogų būklę. Sensoriniai davikliai leis nustatyti optimalią vaismedžių priežiūrą, numatyti, kiek ir kokių trąšų naudoti. Taip bus išvengta dirvos taršos pesticidais ir prisidėta, įgyvendinant Europos žaliąjį kursą.Lietuvoje konsorciumo nariu tapo įmonės „ART21“ specialistai, kurie daugiausia dėmesio skirs saldžiųjų vyšnių įtrūkimų analizei. Statistika rodo, kad net ketvirtadalis vyšnių nepanaudojama dėl įtrūkusių odelių. Kaip pastebi „ART21“ įkūrėjas Augustas Alešiūnas, „vyšnių skilinėjimas yra ne tik estetinė problema. Būtina įvertinti, kaip dėl to švaistomas maistas, o ūkininkai praranda pajamas. Akivaizdu, kad apie šią žalą daug kas net nesusimąsto. Džiaugiuosi, kad, bendradarbiaudami su partneriais iš Izraelio, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių, turime galimybę kurti dirbtinio intelekto jutiklinius modelius pilotiniuose regionuose, kurie padės ūkininkams didinti parduodamą derlių, optimizuoti vaismedžių priežiūrą ir pirkėjams pateikti gražių ir neįtrūkusių vyšnių“.
Moksliniai eksperimentai įgyvendinami, pasitelkiant naujausias jutiklines dirbtinio intelekto technologijas. Aplinkos sąlygas įvertinantys duomenys bus renkami dronais tiek iš arti, tiek iš toli. Objektyviam vertinimui ir tikslesnėms prognozėms dronu surinkti duomenų rinkiniai bus lyginami su Žemės stebėjimo duomenimis (angl. Earth Observation Data), pavyzdžiui, su Koperniko „Sentinel“ palydovo duomenimis. Išmaniosios technologijos itin patobulins ūkininkų veiklą ir padės spręsti kylančias problemas.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon Europe“ lėšomis. Jame dalyvauja partneriai iš Izraelio, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Lietuvos, Belgijos ir Serbijos. Duomenys renkami iš penkių šalių: Izraelio, Prancūzijos, Vokietijos, Lietuvos ir Graikijos. Projekto trukmė – 48 mėnesiai – iki 2026 m. pabaigos.
Kornelija Končiūtė
Autorė yra UAB „ART21“ komunikacijos specialistė.