1938 03 13 – 2023 06 26
Prof. dr. S. Vėlyvis, Mykolo Romerio universiteto (MRU) garbės daktaras, gimė 1938 m. kovo 13 d. Senojoje Varėnoje. Baigęs vidurinę mokyklą, 1957 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Dar būdamas studentu, 1960 m. pradėjo dirbti Vilniaus miesto tuometinio Tarybų rajono liaudies teismo posėdžių sekretoriumi. Vienerius metus (1961–1962) buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vyr. laborantu. 1962 m., baigęs teisės studijas, paskirtas Civilinės teisės ir proceso katedros asistentu, o nuo 1964 m. rugsėjo 1 d. – Civilinės teisės ir proceso katedros dėstytoju, vyr. dėstytoju. Vilniaus universiteto Teisės fakultete parengė pirmuosius mokslo darbus ir sukaupė pedagoginės veiklos patirtį.
1965–1968 m. S. Vėlyvis studijavo Maskvos universiteto Teisės fakulteto aspirantūroje, ją baigė 1971 m. 1972 m. apgynė teisės mokslų kandidato disertaciją, kurioje nagrinėjo civilinio proceso problemas. Baigęs šias studijas aspirantūroje, grįžo į Teisės fakulteto Civilinės teisės ir proceso katedrą. 1974–1975 m. stažavosi Paryžiaus Sorbonos universitete. 1976 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 1986–1987 m. ir 1989–1991 m. ėjo Civilinės teisės ir proceso katedros vedėjo pareigas. 1987–1988 m. dėstė Angoloje, Luandos universitete.
S. Vėlyvio teisininkų karta (doc. K. Lapinskas, doc. S. Stačiokas, prof. E. Palskys, prof. I. Nekrošius, doc. V. Nekrašas, vyr. dėst. S. Dvareckas, prof. A. Marcijonas, doc. A. Cirtautas, prof. P. Kūris, prof. V. Pavilonis, prof. M. Maksimaitis) tartum ženklino Vilniaus universiteto Teisės fakulteto pokarinio laikotarpio pabaigą ir naujo tarpsnio pradžią. Nors tuo metu buvo ribojama akademinė laisvė, galimybė laisvai ir atvirai plėtoti mokslinę diskusiją, buvo sukurta mokslui draudžiamų zonų sistema, o nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios galima kalbėti apie pasiektą mokslinio darbo brandos lygį. Neskelbiamose mokslinėse polemikose vis dažniau buvo peržengiamos tuometinėje teorijoje nubrėžtos valstybės, teisės ir jų sąveikų sampratos ribos.
Nesuklysime sakydami, kad S. Vėlyvio ir kitų jo kartos žmonių brendimui didelę įtaką darė tuo metu Teisės fakultete dar darbavęsi prieškarinės Lietuvos teisinės kultūros atstovai: prof. J. Žeruolis, doc. A. Žiurlys, doc. A. Klimka ir kiti. S. Vėlyvis, prisimindamas doc. A. Žiurlį, teigia, kad „norint nešališkai ir politiškai neangažuotai įvertinti žmogaus darbus, jo kūrybą, būtina į jo asmenybę, jo mokslinį palikimą pažvelgti to meto, tos epochos, kurioje jis dirbo, kūrė, žmonių akimis“.
Nuo septintojo dešimtmečio pabaigos Vilniaus universiteto Teisės fakultete didėjo mokslininkų pedagogų skaičius, skaitytoją ėmė pasiekti teisinės problematikos monografijos, ėmė reikštis nauji pretendentai įgyti mokslų daktaro laipsnį, teisę studijuojančiam jaunimui buvo parengti originalūs teisinių disciplinų vadovėliai. Šiuose darbuose, atmetus tuščias ideologines deklaracijas ir citatas, surinkta faktinė medžiaga leidžia objektyviai išnagrinėti tikrąją buvusią socialinę, ekonominę, politinę ir teisinę Lietuvos visuomenės padėtį.
Nuo 1991 m. birželio 3 d. S. Vėlyvis dirbo Vyriausybės aparato privatizavimo skyriaus vedėjo pavaduotoju, 1992–1996 m. buvo Lietuvos taupomojo banko Administracijos departamento vyriausiuoju juriskonsultu, 1996–1997 m. – AB „Turto bankas“ Teisės departamento direktorius, valdybos narys. Nuo 1997 iki 2002 m. – AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ valdybos narys, valdybos pirmininko pavaduotojas. 1992 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Nuo 2002 m. Stasys Vėlyvis – MRU Teisės fakulteto Civilinio proceso katedros dėstytojas, profesorius. Nuo 2004 m. sausio 29 d. – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys. Nuo 2005 m. – Pretendentų į teisėjus egzaminų komisijos narys, Notarų kvalifikacinių egzaminų komisijos narys. Paskelbė įvairių teisės mokslo darbų; yra kelių civilinės, civilinio proceso, romėnų teisės vadovėlių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentarų autorius ir bendraautoris.
2006 m. birželio 14 d. S. Vėlyvis atliko habilitacijos procedūrą ir MRU rektoriaus įsakymu buvo paskirtas eiti profesoriaus pareigas. Parengta pagal: Juozas Žilys „Prof. dr. Stasys Vėlyvis teisės moksle ir teisinėje empirikoje“