Spaudoje neseniai pasirodė pora neįprastų būdvardžio sovietinis ir kitų žodžių su dėmeniu soviet-, taip pat žodžių su dėmeniu taryb- vertinimų.
Generolas Valdas Tutkus būdvardį sovietinis vadina iškreiptu ir teigia, kad „nėra mūsų kalboje tokio žodžio“ („Vakaro žinios“, 2023 08 05).
Tai – netiesa. Būdvardis sovietinis ir tos pačios šaknies žodžiai sovietai, sovietybė, sovietizmas yra pateikti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (2012) ir „Tarptautinių žodžių žodyne“ (2013). Šis būdvardis įtrauktas ir į dabar rašomo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ antraštyną (kol kas dar renkama medžiaga). Žodžiai sovietas, sovietinis kalbos normos atžvilgiu neigiamai, kaip neteiktini, buvo vertinami sovietmečiu (žr. 1984 m. išleistą „Lietuvių kalbos žodyno“ XIII tomą). Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno pateiktų pavyzdžių skaičius rodytų, kad konkuruojantys būdvardžiai sovietinis (vienaskaitos vardininko 188 pavyzdžiai) ir tarybinis (198 pavyzdžiai), atkūrus nepriklausomybę, vartoti panašiu dažnumu. Naujausi tekstyno versijos, kuria čia remiuosi, pavyzdžiai yra 2008 metų.
Savitą požiūrį į žodžius su dėmenimis soviet- ir taryb-, jų prasmę bei vartoseną paskelbė Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Vytenis Andriukaitis (žr. delfi.lt, 2023 07 25; 2023 08 22). Jo nuomone, žodžiai sovietinis ir tarybinis reiškia netapačias sąvokas, tarybmetį reikia skirti nuo sovietmečio: „Jaunesnė karta, panašiai kaip ir dalis tendencingai nusiteikusių vyresniosios kartos atstovų, nebemato skirtumo tarp tarybmečio ir sovietmečio.“ Autorius skiria stalininį bei brežnevinį sovietizacijos laikotarpius ir konstatuoja vėliau atsiradus tarybmetį, iškilus daugeliui įžymių meno, mokslo, kultūros, sporto ir kitų sričių tarybmečio žmonių. Vardijami: Justinas Marcinkevičius, Vytautas Landsbergis, Julius Juzeliūnas, Eduardas Vilkas, Algirdas Šocikas, Arvydas Sabonis, Virgilijus Noreika, Saulius Sondeckis, Jurgis Brėdikis, Gediminas Jokūbonis ir kiti. Autorius sako: „Man jie – ne sovietmečio žmonės. Sovietmečiui atstovavo Antanas Sniečkus, Kazys Preikšas, Alpas Liepsnonis, Genrikas Zimanas, Mykolas Burokevičius, Juozas Kuolelis…“
Žinoma, kiekvieno lietuvių kalbos vartotojo valia teikti žodžiui tokį atspalvį, kokį jis įžiūri, jaučia, bet tai yra individuali žodžio vartosena. Bendrinėje kalboje pripažįstamos tos reikšmės ir konotacijos, kurias įtvirtina didžiosios gimtakalbių dalies vartosena. O šioji rodo, kad žodžiai su dėmenimis soviet- ir taryb- reikšme tarpusavyje nesiskiria. Vertinamieji atitinkamas sąvokas reiškiančių žodžių atspalviai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami, nelygu kalbėtojo ar raštininko nuostatoms.
Beje, lietuvių kalbos žodynuose nėra nei sovietmečio, nei tarybmečio. Dėl šių žodžių diskutuodami su gerbiamu signataru, negalime pasiremti leksikografų darbais, tačiau šiuo atveju svarbu yra ne atskiri žodžiai, o visas giminiškų, tą patį dėmenį turinčių žodžių būrys. Tekstyne sudurtinio žodžio sovietmetis (vardininko) pateikti 74 pavyzdžiai, daugiausia iš publicistikos, o tarybmečio vardininko tėra du kontekstai:
„Buvo gūdus tarybmetis, uniformuotų žmonių sagose švietė pjautuvas su kūju“ (iš Jurgio Kunčino 2004 m. romano „Pjūti fjūūt!, arba Netiesų dvaras“);
„Tarybmetis vis dėlto paliko gilius pėdsakus“ (iš Romualdo Ozolo 2003 m. publicistikos. Tame pačiame tekste visai ta pačia reikšme pavartotas ir sovietmetis).
Tekstyne pateikti net 595 žodžio sovietai kontekstai. Šis daiktavardis vartojamas reikšmėmis „sovietų valdžia“, „sovietų valdžios atstovai“, „Sovietų Sąjunga“, „sovietinė armija“.
Prisimenu 1990-uosius, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbo pradžią. Viename iš pirmųjų posėdžių kaip tik ir svarstėme klausimą dėl šių žodžių vartojimo. Pavyzdžiui, kaip sakysime – Tarybų Sąjunga ar Sovietų Sąjunga? Antrasis pasakymas buvo remiamas tarpukario Lietuvos ir lietuvių išeivijos kalbos praktika. Komisijos narių balsai pasiskirstė maždaug per pusę, sutarta pripažinti galimą abejopą vartoseną. Kaip matome, prabėgę atkurtosios nepriklausomybės dešimtmečiai neatmetė nė vieno varianto, bet tekstyno duomenys rodo, kad dažniau vartojami žodžiai su dėmeniu soviet-.
Prof. Kazimieras Župerka