Kasmetinis „Nacionalinis privatumo testas“ kviečia žmones visame pasaulyje įvertinti savo žinias apie kibernetinį saugumą.
Taip siekiama šviesti visuomenę apie kibernetines grėsmes ir duomenų bei informacijos svarbą skaitmeniniame amžiuje. Šiais metais projektas sulaukė daugiau nei 26 tūkst. atsakymų iš 175 šalių.
Dauguma lietuvių teigė žinantys, kaip susikurti stiprius slaptažodžius. Tačiau jie menkai žino apie internetinius įrankius, saugančius skaitmeninį privatumą. Vis dėlto esame treti pasaulyje pagal internetinio privatumo ir kibernetinio saugumo išmanymą. Tai atskleidė kibernetinio saugumo įmonė „NordVPN“, pristačiusi kasmet vykdomo „Nacionalinio privatumo testo“ (NPT) tyrimo rezultatus. Lietuviai geriausiai atsakė į klausimus, susijusius su internetinėmis grėsmėmis ir būdais jų išvengti (73 proc.), prasčiausiai – į klausimus apie kasdienių saugumo įrankių naudojimą ir internetinius įpročius (51 proc.).
„Siekiame ugdyti privatumu besirūpinančių žmonių bendruomenę, kuriai rūpi kibernetinis saugumas ir kuri aktyviai siekia apsaugoti savo duomenis. Ši iniciatyva atitinka mūsų viziją kurti saugesnį internetą tiek dabarties, tiek ateities kartoms”, – teigia „NordVPN“ technologijų vadovas Marijus Briedis.
Šiais metais geriausiai pasirodė ir pirmas tris vietas pasidalino šios šalys:
– Lenkija ir Singapūras (64 proc.),
– Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos (63 proc.),
– Jungtinė Karalystė, Austrija, Portugalija ir Lietuva (62 proc.).
Visgi šio tyrimo rezultatai parodė, kad kibernetinio saugumo ir privatumo žinios pasaulyje prastėja. „Kadangi internetinės grėsmės nuolat tampa sudėtingesnės, nenuostabu, kad žmonės vis mažiau supranta apie kibernetinį saugumą. Paradoksalu, tačiau kuo daugiau saugumo sprendimų turime, tuo mažiau išmanome, kaip reikėtų elgtis internete. Todėl mums svarbu šviesti vartotojus apie galimus pavojus ir geriausią apsisaugojimo praktiką”, – teigia M. Briedis.
Lietuviai žino, ką daryti gavus pranešimą apie nežinomą įrenginį, bandantį prisijungti prie asmeninio elektroninio pašto (92 proc.), supranta, kokia jautria informacija nevertėtų dalintis socialinėje erdvėje (91 proc.) arba kaip įrenginiai gali būti užkrėsti kenkėjiška programa (90 proc.).
Vis dėlto tik 6 proc. lietuvių išmano internetinius įrankius, saugančius skaitmeninį privatumą, ir tik 9 proc. žino, kokius duomenis interneto paslaugų teikėjai (angl. ISPs) renka kaip metaduomenų dalį. Panašu, kad „Netflix“ laidos „Black Mirror“ serija „Joan is Awful“ nesukėlė norimo efekto – tik trečdalis lietuvių teigia žinantys, kaip svarbu skaityti programėlių ir internetinių paslaugų teikimo sąlygas.
Lietuvoje tik 1 proc. apklaustų gyventojų buvo pripažinti „kibernetiniais klajokliais“ (beveik nieko neišmanančiais apie interneto privatumą ir kibernetinį saugumą), o 20 proc. žmonių, teste surinkę 75–100 balų, buvo įvertinti puikiai nusimanančiomis „kibernetinėmis žvaigždėmis“.
Pasaulinis interneto privatumo suvokimas mažėja
Lyginant su 2022 m. (64 proc.) ir 2021 m. (66 proc.), pasaulyje apie privatumą internete išmanoma vis mažiau. Šiais metais globalus NPT balas siekia vos 61 proc. 30–54 m. žmonės turi geriausius kibernetinio saugumo įgūdžius, o dauguma „kibernetinių žvaigždžių“ priklauso būtent šiai amžiaus grupei. Be informacinių technologijų (IT) sektoriaus, tyrimo dalyviai iš finansų ir valstybinio sektoriaus gavo aukštesnius NPT balus nei kitos industrijos.
Žmonės vis dar nuvertina terminų ir sąlygų skaitymo svarbą. Nepaisant to, ši metrika gerėja sparčiau nei kitos. „Manau, kad yra keletas esminių priežasčių, dėl kurių kibernetinio saugumo žinios visame pasaulyje prastėja. Visų pirma, žmonės internete kasdien praleidžia didelę savo dienos dalį. Ankstesnis „NordVPN“ tyrimas parodė, kad lietuviai internete praleidžia daugiau nei 25-erius savo gyvenimo metus. Technologijoms toliau tobulėjant, prie jų siekia prisitaikyti ir kibernetiniai nusikaltėliai. Pritaikydami įvairias sukčiavimo taktikas, jie siekia apgauti net ir labiausiai įgudusius vartotojus. Pasaulyje yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad už kibernetinį saugumą atsako tik paslaugų teikėjai. Tačiau tai – mūsų visų bendras darbas”, – teigia M. Briedis.
Ekspertas pataria, kaip geriau pasirūpinti savo saugumu ir privatumu internete
M. Briedis dalinasi patarimais, kaip žmonės gali geriau pasirūpinti savo privatumu internete:
– naudokite stiprius ir unikalius slaptažodžius. Kiekvienai savo interneto paskyrai kurkite stiprius slaptažodžius ir nenaudokite to paties slaptažodžio kelioms platformoms apsaugoti;
– naudokite kelių veiksnių autentifikavimą. Tai įdiegus, jungiantis prie interneto platformos vartotojų yra reikalaujama pateikti papildomą patvirtinimą, pavyzdžiui, vienkartinį kodą, išsiųstą kartu su slaptažodžiu;
– reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Programinės įrangos, operacinių sistemų ir programų atnaujinimas yra itin svarbus, norint pašalinti aptiktas grėsmes. Reguliarūs atnaujinimai padeda užkirsti kelią programišių bandymui išnaudoti kibernetinio saugumo spragas;
– visada naudokite virtualų privatų tinklą, kuris užšifruoja jūsų interneto ryšį ir padeda apsaugoti jūsų asmeninę informaciją nuo smalsių akių. Tai ypač svarbu, jungiantis prie viešųjų „Wi-Fi“ tinklų;
– peržiūrėkite privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose, mobiliosiose programėlėse ir kitose interneto platformose. Privatumą galima apsaugoti, apribojus prieigą prie asmeninių duomenų.
Metodologija: „Nacionalinis privatumo testas“ yra atviros prieigos apklausa, leidžianti žmonėms iš viso pasaulio įsivertinti savo kibernetinio saugumo žinias ir palyginti savo rezultatus su kitomis šalimis. Šiais metais 26 174 respondentai iš 175 šalių atsakė į 22 klausimus, suskirstytus į tris kategorijas. 2023 m. duomenys buvo analizuoti, ištraukus juos 2023 m. liepos 19 d.
Brigita Kavaliauskaitė
Autorė yra „NordVPN“ Viešųjų ryšių atstovė.