Pradžia – Nr. 12 (721)
„Transhumanizmas šiandien yra dominuojanti Žemėje vykstančios ketvirtosios industrinės Revoliucijos dominuojanti ideologija“, – tarptautiniame bioetikos ir bioetinių studijų mokslo žurnale tvirtina politinių mokslų specialistas, Clermont Auvergne universiteto dirbantis prof. Klausas Gerdas.
Pasak profesoriaus, „mes jau matome pirmąją taikomojo transhumanizmo bangą“. Visa tai Žmogaus išskirtinumo centro pirmininkas 2023 m. balandžio 27 d. paskelbė „EVOLUTION NEW“ svetainėje.
Kas yra ketvirtoji industrinė revoliucija, taikliai apibūdina Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir vadovas Klausas Švabas (vok. Klaus Schwab), kuris jaučiasi esąs turintis įgimtą numatyti „Dievo kompleksą”, todėl iki pat savo mirties ketina valdyti šią organizaciją. Geriausiai jis tai prognozuoja knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ (2017), kuri 2018 m. išleista ir lietuviškai. Tiesa, šioje monografijoje transhumanizmo sąvokos dar nerasite. Tačiau joje rašoma apie tokią technologinę žmonijos evoliuciją, kad savo esme tai yra akivaizdus transhumanizmas.
Transhumanizmo kultūrinis judėjimas tapo rimta mokslo veiklos sritimi, kai 2004 m. JAV buvo įkurtas „Etikos ir naujų technologijų institutas“ (angl. Institute for Ethics and Emerging Technologies, IEET). Įvardinti trys pagrindiniai jo įkūrėjai: ideologas – Oksfordo universiteto Žmogaus ateities instituto įkūrėjas ir vadovas – prof. Nikas Bostromas, hedonistas – filosofas Davydas Pearcas ir direktorius – bioetikas Džeimsas Hjuzas. Prie šio instituto veikia Tarptautinė transhumanistų asociacija (WTA), kuri reiškiasi pavadinimu „HUMANITY +“.
„HUMANITY +“ yra pasaulinė organizacija, pasisakanti už sveiką ilgaamžiškumą, etikos pažangą dirbtinio intelekto srityje, nanotechnologijų plėtrą, atvirą demokratiją ir geresnę visos žmonijos ateitį. Jos nariai skleidžia žinias apie pažangias technologijas ir futuristinį mąstymą dešimtyse skirtingų šalių, apibūdina didžiulę perspektyvų įvairovę, kaip susitvarkyti ateitį, ir mąsto apie tai, ką reiškia „gerai susitvarkyti“. Asociacija reguliariai rengia tarptautines konferencijas. Planuojama 2024 m. surengti pasaulinį aukščiausio lygio susitikimą dirbtinio intelekto klausimais, daugiausiai dėmesio skiriant „egzistencinėms galimybėms“.
Kuriama „H+ akademija“ – internetinė apskritojo stalo diskusija. Jos tikslas – užmegzti ryšius su nariais per socialinę žiniasklaidą, kurti pasaulines grupes ir skyrius, leisti žurnalą „H+“, archyvuoti ir finansuoti mokslinius tyrimus bei plėtrą. Transhumanistų asociacijos veikia daugumoje išsivysčiusių pasaulio valstybių. Kai kurios iš jų (JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje) organizuojasi į politines partijas.
Transhumanistų deklaraciją dar 1998 m. parengė tarptautinė autorių grupė: Doug Baily, Anders Sandberg, Gustavo Alves, Max More, Holger Wagner, Natasha Vita-More, Eugene Leitl, Bernie Staring, David Pearce, Bill Fantegrossi, den Otter, Ralfas Fletcheris, Tomas Morrow, Aleksandras Chislenko, Lee Danielis Crockeris, Darrenas Reynoldsas, Keithas Elisas, Thomas Quinnas, Michailas Sverdlovas, Arjenas Kamphuisas, Shane’as Spauldingas ir Nickas Bostromas. Šią deklaraciją, metams bėgant, keitė keletas autorių ir organizacijų. Paskutinioji versija priimta 2009 m. kovą. Ją patvirtino „Humanity+“ valdyba. Deklaraciją sudaro 8 pagrindiniai teiginiai:
1. Ateityje mokslas ir technologijos turės didelę įtaką žmonijai. Mes įsivaizduojame galimybę išplėsti žmogaus potencialą, įveikiant senėjimą, pažinimo trūkumus, nevalingas kančias ir mūsų uždarumą Žemės planetoje.
2. Manome, kad žmonijos potencialas vis dar neįgyvendintas. Yra galimi scenarijai, kurie veda į nuostabias ir nepaprastai vertingas žmogaus egzistavimo sąlygas.
3. Pripažįstame, kad žmonija susiduria su rimta rizika, ypač dėl netinkamo naujų technologijų naudojimo. Galimi realistiški scenarijai, dėl kurių prarandame daugumą ar net viską, ką laikome vertinga. Kai kurie šių scenarijų yra drastiški, kiti – subtilūs. Nors visa pažanga yra pokyčiai, ne visi pokyčiai tarnauja pažangai.
4. Norint suprasti šias perspektyvas, reikia investuoti į mokslinius tyrimus. Turime atidžiai apsvarstyti, kaip geriausiai sumažinti riziką ir paspartinti naudingas programas. Taip pat reikia forumų, kuriuose žmonės galėtų konstruktyviai diskutuoti, ką reikėtų daryti, ir socialinės tvarkos, kad būtų galima įgyvendinti atsakingus sprendimus.
5. Egzistencinės rizikos mažinimas, gyvybės ir sveikatos išsaugojimo, sunkių kančių palengvinimo, žmogaus įžvalgumo ir išminties gerinimo priemonių kūrimas turi būti vykdomas kaip neatidėliotinas prioritetas ir gausiai finansuojamas.
6. Formuojant politiką, turi būti vadovaujamasi atsakinga ir visa apimančia moraline vizija, rimtai žiūrint į galimybes ir riziką, gerbiant autonomiją ir asmens teises, solidarizuojantis su visų žmonių visame pasaulyje interesais ir orumu bei rūpinantis jais. Taip pat turime atsižvelgti į savo moralines pareigas kartoms, kurios egzistuos ateityje.
7. Mes pasisakome už visų juslių, įskaitant žmones, nežmogiškus gyvūnus, ir bet kokių būsimų dirbtinių intelektų, modifikuotų gyvybės formų ar kitų intelektų, kuriuos gali sukelti technologijų ir mokslo pažanga, gerovę.
8. Mes pasisakome už tai, kad asmenims būtų suteiktas platus asmeninis pasirinkimas, kaip jie suvokia savo gyvenimo viziją. Tai apima technologijų, kurios gali būti sukurtos, siekiant padėti atminčiai, dėmesio koncentracijai ir psichinei energijai, naudojimą; gyvenimo pratęsimo terapijai, reprodukcinio pasirinkimo technologijos; daug kitų galimų žmogaus modifikavimo ir tobulinimo technologijų.
Skyrių veda prof. Dobilas Kirvelis