Surinkta 75 tūkst. parašų. Seimo nariai kreipėsi į teismą
Gyvenimo įgūdžių programa (GĮP), nuo šių mokslo metų įvesta mokyklose, nebetenkina vis daugiau Lietuvos žmonių – mokinių tėvų, senelių ir kitų, kurie nepritaria švietimo sistemoje brukamai genderinei ideologijai. Naujausiais duomenimis, dėl teisinio reikalavimo atšaukti neteisėtą švietimo ministro įsaką, kuris pavertė GĮP pamokas privalomomis mokiniams, jau pasirašė per 75 tūkst. piliečių! Visuomenininkai toliau renka parašus iki gruodžio pradžios, tad dar tikrai spėsite pasirašyti ir jūs. Pateiksiu elektroninio pasirašymo nuorodas savo socialiniuose tinkluose: „Facebook“, „Telegram“, „TikTok“ ir „Instagram“.
Norime informuoti visuomenę, kad jau surinkti 34 Seimo narių iš visų parlamento opozicinių frakcijų parašai. Jie kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, siekdami teisinėmis priemonėmis atšaukti švietimo, mokslo ir sporto ministro įsaką, kuris GĮP pamokas priskyrė bendrojo ugdymo programai ir pavertė privalomomis mokiniams. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, GĮP pamokos gali būti tik neformalaus ugdymo laisvai pasirenkamu dalyku. Jos nėra pagal savo turinį tokios pamokos kaip fizika, matematika ar chemija, dėl to negali būti privalomos.
Seimo nariai nutarė imtis teisinių veiksmų, reaguodami į didžiulį žmonių nepasitenkinimą dėl gyvenimo įgūdžių privalomo mokymo mokyklose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Asmenims iki 16 metų mokslas privalomas.“ Moksleiviai, dalyvavę spaudos konferencijoje, tvirtina, kad yra netiesa, kai sakoma, kad visi moksleiviai nori mokytis tokių GĮP pamokų. Vilnietė Milana teigia, kad daugumai mokinių yra svarbiau stiprinti matematikos, lietuvių ar anglų kalbos žinias. Visada galima pasitarti su tėvais visomis kitomis temomis. Jeigu reikia, papildomą informaciją visada galima rasti knygose ir internete. Tad tokių gyvenimo įgūdžių pamokų visai nereikia!
Mokyklose mokoma, kad patyčios yra blogis, bet šioje programoje atvirai tyčiojamasi iš tų, kas palaiko senamadiškomis vadinamas tradicines vertybes! Kaunietis gimnazistas Ignas yra pasipiktinęs, kad LGBTQ+ ideologija privalomai brukama mokiniams, kai mokytojai ir mokiniai turi daug rimtesnių problemų. Pasak mokinių, dabar Lietuvoje labai gerai girdimi tik tie moksleiviai, kurie nori mokytis apie LGBTQ+ dalykus ir lytinio švietimo! Gerai girdimi ir gerbiami tik jų tėvai! O kodėl negirdima dauguma tėvų, kurie to savo vaikams nenori? Kodėl negirdimi tokie moksleiviai, kurie to nenori? Dabartinė informacija, kurią siekiama pateikti per GĮP, daugumai vaikų ir paauglių yra visiškai nereikalinga ir nepriimtina.
Seimo narys Dainius Kepenis iš Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos teigia, kad turime puikią alternatyvą dabartinei GĮP. Klaipėdos universitetas turi jau seniai parengęs sveikatingumo programas, pagrįstas Vydūno idėjomis, kurios puikiai tiktų mokiniams. Deja, dabartinėje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje yra patvirtinami tik tie vadovėliai, kurie gauna tam tikrų žmonių prielankumą. Klestintis nepotizmas neleidžia tikrai naudingiems vadovėliams pasiekti mokyklų klasių. Vietoje to yra tvirtinamos tokios programos kaip GĮP, kurios atspindi Laisvės partijos programinius tikslus ir bruka genderinę ideologiją vaikams.
Akivaizdu, kad tokia rekomendacine medžiaga pagrįstas GĮP privalomas mokymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ patvirtino Gyvenimo įgūdžių programą. GĮP nuo šių metų rugsėjo tapo privaloma pamoka. Šiemet gyvenimo įgūdžių dalykas įvestas 5 ir 7 klasėse – po vieną pamoką per savaitę ir 9 kl. – viena pamoka kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui planuojama skirti po vieną savaitinę pamoką.
Yra vienas „bet“, į kurį dėmesį atkreipė teisininkas Alvis Mozeris. GĮP kalbama apie ugdymą, o ne apie mokslą! Programa apima konsultacinę, psichologinę, spec. pedagoginę pagalbą, o jos paskirtis – suteikti emocinius ir socialinius įgūdžius vaikui, kas yra ir sveikatos priežiūra mokykloje, ir profesinis orientavimas, bet ne mokymas. Ugdymas yra platesnis procesas, tai yra vaiko auklėjimas, o tai – dalykai, kurie turėtų būti palikti vaiko šeimai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, tėvai turi teisę nevaržomai rinktis savo vaiko ne tik religinį, bet ir dorovinį auklėjimą. Išvada: GĮP turinys yra neformaliojo švietimo dalis, todėl šią programą būtina pašalinti iš privalomų dalykų sąrašo! Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis teisės normomis, GĮP negali būti privaloma. Todėl 34 Seimo nariai ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad jis ištirtų, ar GĮP atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 5 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 5 dalyje teigiama: „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.“
Dr. Mindaugas Puidokas
Autorius yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto
narys.