Mokslo ir studijų įstatymo 72 str. 5 dalyje nurodyta, kad ,,mokslo ir studijų institucija gali nustatyti neterminuotos darbo sutarties pabaigą su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus“. Nutraukus neterminuotą sutartį, su pensinio amžiaus sulaukusiu dėstytoju ar mokslo darbuotoju, jeigu universiteto senatas (kolegijos akademinė taryba, mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba) pritaria, gali būti sudaryta terminuota sutartis trejų metų laikotarpiui. Šios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos pavirtintos 2022 metais, tačiau įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d.
Tiesioginis draudimas diskriminuoti dėl amžiaus yra įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra išimčių dėl diskriminacijos. Konstitucija užtikrina lygias galimybes visiems: įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (Konstitucijos 29 str.). Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Konstitucijos 48 str.). Vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų – darbo teisės subjektų lygybė, nepaisant jų amžiaus ir kitų aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis (Darbo kodekso 2 str. 1 d.).
Prof. T. Birmontienės nuomone, ,,Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja ir asmens teisę laisvai užsiimti mokslu ir tyrimais, kuri vertintina kaip dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo profesinė veikla. Jos tęstinumas (arba neterminuotos darbo sutarties pasibaigimas) turėtų būti siejamas su asmens gebėjimu sėkmingai kūrybiškai vykdyti mokslinę, pedagoginę veiklą, o ne su amžiumi. Žmogaus amžius yra svarbi jo privataus gyvenimo dalis, jo orumo aspektas. Konstitucinės žmogaus orumo apsaugos elementu laikytinas ir iš Konstitucijos 29 straipsnio, kuriame įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, kylantis diskriminacijos draudimas“ (Konstitucinio Teismo nutarimas, 2021 m.).
Įstatymai turi užtikrinti asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises arba teikti jam privilegijas. Tačiau Lygių galimybių įstatymo tiesioginio diskriminavimo samprata apibūdinama jau su išimtimis: ,,su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis“ (Lygių galimybių įstatymas, 2022 m.).
Konstitucinis Teismas 2021 metais pripažino, kad Senato nutarimas „vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai gali dirbti universitete, jeigu Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu vieną kartą gali būti sudaroma pakartotinai“ prieštarauja Konstitucijai, bet jeigu iš anksto būtų nustatyti kriterijai, prieštaravimo nebūtų. Išanalizavus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, susidaro įspūdis, kad jis ieškojo būdų, kaip pateisinti Senato nutarimą, bet nevertino žmogaus teisėtų lūkesčių.
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Konstitucija, įstatymai privalo garantuoti konstitucinę teisę šalims lygiateisiškai susitarti! Tuo tarpu Mokslo ir studijų įstatymas įtvirtina aukštosios mokyklos teisės viršenybę vienašališkai priimti arba atleisti darbuotoją, nepaisydamas pastarojo lygiateisiškumo spręsti.
Skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas (Direktyva 2000/78/EB, 6 str. 1 d.). Ši nuostata teisėje priimta tam, kad būtų užtikrinta asmens teisė į užtarnautą poilsį. Todėl jos prigimtinė paskirtis – numatyti galimybę teisės aktuose skelbti nuostatas, kurios sudarytų lengvesnes sąlygas darbuotojui nutraukti karjerą, pasiekus pensinį amžių, arba tęsti ją palengvintomis sąlygomis. Tačiau ilgainiui ši nuostata buvo perinterpretuota ir ja pasinaudota kuriant diskriminacines sąlygas paties darbuotojo atžvilgiu, ką ir matome Mokslo ir studijų įstatyme.
Apibendrinant, mokslo ir studijų institucija gali nustatyti neterminuotos darbo sutarties pabaigą su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus, tačiau ši teisė gali būti ribojama tik įstatymu ir turi būti teisėtas tikslas. Tačiau Vilniaus universiteto statutas tvirtinamas įstatymu kitu Seimo nutarimu, kolegijų – Vyriausybės nutarimu. Mokslo ir studijų institucijai nustačius darbo sutarties pabaigą tik dėl amžiaus yra diskriminacija.
Vitalija Skėruvienė
Autorė yra Kauno kolegijos lektorė, LAMPSS vicepirmininkė