Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje 2024 m. kovo 13 d. vyko konferencija „Ar amžius gali būti kliūtimi karjerai?“.
Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) narys Dainius Kepenis, Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ir Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija. Konferencijos tikslas – atkreipti įstatymų leidėjų ir visuomenės dėmesį į vyresnio amžiaus darbuotojų darbo santykių problemas, įvardinti iššūkius, susijusius su jų įdarbinimu, ir ieškoti kelių, kaip šalinti diskriminaciją dėl amžiaus.
Konferencijos dalyviai konstatavo:
1. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, sparčiai senstant visuomenei, katastrofiškai mažėja darbingų gyventojų. Ekonominių veiklų visuma, tenkinanti 50-ties ir vyresnių žmonių poreikius, yra esminis ateities ekonomikos, kuriai priskiriama ir vadinamoji sidabrinė raidos sąlyga. Svarbi tvaraus ateities visuomenės vystymosi sąlyga yra reikšmingas išsilavinusių žmonių sluoksnis, kurį gali sukurti tik švietimo sistema, užtikrinanti akademines „mokymo laisvę ir tyrimo laisvę“ (K. Neuman, 2017).
2. Nors teoriškai Lietuvos (kaip ir kitų ES valstybių) teisėje yra daug nuostatų, draudžiančių diskriminaciją bet kokiu pagrindu, tačiau vyresnio amžiaus asmenų diskriminacija, ypač darbo rinkoje, yra labai paplitusi. Praktiškai teisinė apsauga nuo diskriminacijos amžiaus pagrindu Lietuvoje yra nepakankama ir nerezultatyvi net aiškiais tiesioginio diskriminavimo dėl amžiaus atvejais.
3. Dėl diskriminavimo apraiškų kenčia ne tik vyresnio amžiaus sulaukę darbuotojai, bet ir patys darbdaviai. Besitraukiančios darbinės rinkos fone tai palaipsniui tampa ir apčiuopiama visos valstybinės ekonomikos tolimesnės raidos problema. Susidariusios situacijos priežastis yra atsilikę nuo šiuolaikinio gyvenimo realijų ir pasenę vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimo norminiai aktai bei dar sovietmečiu susiformavęs visuomenės požiūris į senjorų darbinį aktyvumą.
4. Tokie jautrūs klausimai, kaip mokslo darbuotojų bei dėstytojų karjeros problemos ir darbo santykių stabilumas, atsižvelgiant į amžių, nėra pakankamai nušviesti šalies akademinėje bendruomenėje, todėl daugelis šių darbuotojų nežino tikrosios padėties ir nebando daryti įtaką atitinkamiems sprendimams, priimamiems universitetuose ir mokslo centruose.
5. Siekiant esminių, seniai pribrendusių permainų, būtinas socialinis aktyvumas ir plati įvairiapusė diskusija, siekiant sutarimo dėl skirtingų kartų darbuotojų, tarp jų ir akademinių, vadybos strategijos, užtikrinančios efektyvią šalies ekonominio, socialinio ir intelektinio kapitalo raidą bei atitinkančią konstitucinį teisinės valstybės principą. Svarbu pastebėti vyresnio amžiaus darbuotojų stiprybes ir jas įveiklinti, suteikti galimybes gilinti trūkstamas kompetencijas.
6. Įvairių amžiaus grupių žmonių oraus gyvenimo poreikių tenkinimo problemos yra sisteminės, o jų sprendimo potenciali nauda – didelė. Siūlome sudaryti iš LRS, LMS, LMA, SAM, SADM bei atitinkamų NVO atstovų darbo grupę, kuri įvertintų susidariusią demografinę Lietuvos situaciją, ypač vyresnio, tačiau darbingo, amžiaus žmonių grupėje, ir parengtų skirtingų amžiaus grupių socialinio ir ekonominio potencialo įveiklinimo strategiją.
Lietuvos Respublikos Seimo narys Dainius Kepenis
Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas Dalius Serafinas