Šis sprendimas jau daugiau kaip dešimtmetį diskutuojamas Lietuvos visuomenėje.
Diskusijos vis paaštrėja, artėjant eiliniams Seimo rinkimams ir po rinkimų formuojant Vyriausybę. Siekdamas, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių, 2023 m. rugpjūčio 21 d. įregistravau Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3021). Projekte siūliau nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės paslaptį sudarančia informacija, be kita ko, būtų nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo valstybės tarnautojai. Šiame variante jokių išimčių nebuvo numatyta.
Tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (2023-08-23 Nr. XIVP-302) buvo konstatuota: „Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie valstybės tarnautojo pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.“ Galimas prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai kyla iš minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad: „1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“
Siekdamas išspręsti šią dilemą, inicijavau darbo grupės sudarymą, tikėdamasis, kad teisininkai, teisės mokslininkai ir konstitucinės teisės specialistai padės patobulinti įstatymo projektą taip, kad jame nebeliktų prieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės principui. Deja, nei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nei Seimo valdyba, į kurią kreipėsi Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija, nesiėmė veiksmų, kad tokia grupė būtų sudaryta.
Kadangi problema liko, dar kartą patobulinau savo pasiūlymą ir 2024 m. vasario 8 d. įregistravau antrąjį įstatymo projekto variantą (Nr. XIVP-3021(2), kuriame, be kita ko, numačiau išimtį tiems valstybės tarnautojams (kandidatams į valstybės tarnautojo pareigas), kurių duomenis ir pateiktą informaciją valstybė įslaptino ir saugo 75 metus. Taip buvo išspręsta galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai problema. Beje, jos savo išvadoje nebeįžvelgė ir Seimo teisininkai. Tačiau tada viešojoje erdvėje netikėtai atsirado dar viena klaidinga interpretacija, suponuojanti, kad aš siūlau įslaptinti šiuos asmenis 75 metams!
Oficialiai teigiama, kad tokių asmenų yra 1589, nors istorikai įrodinėja, kad Nepriklausomoje Lietuvoje dar galėjo būti apie 25 tūkst. asmenų, bendradarbiavusių su KGB. Todėl aš siūlau naują teisinį reguliavimą, atsižvelgdamas į jau galiojantį įstatymą. Atkreipiu skaitytojų dėmesį, kad 2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė minėto įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris ir įslaptino prisipažinusius asmenis 75 metams. Seimo priimtas Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1911 įsigaliojo 2015 m. liepos 4 d.
Tie, kurie nori objektyviai suvokti mano siūlomą įstatymo projektą, pirmiausia turėtų susipažinti su pačiu įstatymu ir jo pakeitimais, o galbūt ir su Seimo posėdžių stenogramomis, liudijančiomis, kas 2015 m. birželio 30 d. Seimo posėdyje Nr. 266 balsavo už prisipažinusių asmenų įslaptinimą 75 metams. Priminsiu, kad balsavo 109 Seimo nariai: už – 80, prieš – 12, susilaikė – 17 (2012–2016 metų kadencija).
Visuomenei kyla klausimų, kas tai per duomenys. Aš, Seimo narys, neturiu teisės susipažinti su prisipažinusiųjų anketose pateiktais duomenimis, tačiau įstatymas numato tokią teisę mokslininkams, kurie gali panaudoti duomenis moksliniams darbams. Siūlau paskaityti istorikės dr. Kristinos Burinskaitės monografiją „Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“ (2022), kurioje nagrinėjamos minėtos anketos ir juose pateikti duomenys. Autorė apibendrina, kad prisipažinusieji nuvertina buvusius kontaktus, vengia žodžio „agentas“, kratosi atsakomybės, pabrėždami, kad jie niekam nepadarė žalos. Taigi „biografinių duomenų įslaptinimo tema“ pirmiausia yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos tema. Manau, kad šią problemą padėtų išspręsti aktyvesnis visuomenės įsitraukimas, viešos diskusijos, kurios galėtų inicijuoti galimą Seimo narių paklausimą Konstituciniam Teismui.
Doc. dr. Stasys Tumėnas