Nuo pat civilizacijos pradžios skolų našta slėgė žmones ir kėlė grėsmę ne tik finansinei gerovei, bet ir asmeninei laisvei. Senovės Graikijoje skolininkai rizikavo ne tik prarasti savo turtą, bet ir tapti savo kreditorių vergais. Ši problema tapo tokia opi, kad paskatino Atėnų įstatymų kūrėją Soloną dar VI a. pr. Kr. imtis ryžtingų veiksmų. Įstatymas, draudžiantis paversti skolininką vergu, atvėrė kelią į naują pradžią tiems, kuriuos slėgė skolos. Solonas panaikino ne tik privačias, bet ir viešas skolas, o tai reiškė, kad Atėnų piliečiai, neturintys galimybės grąžinti skolų, ne tik atsikratė varginančios naštos, bet ir atgavo teisę dalyvauti miesto valdyme.
Nors klasikinės civilizacijos egzistavo prieš tūkstančius metų, kai kurie jų principai ir toliau daro įtaką šiuolaikiniam pasauliui. Solono reformos senovės Graikijoje ir jo įvestas įsiskolinimų panaikinimo principas atsispindi ir šiandieniame bankroto procese, kuriuo siekiama suteikti žmonėms galimybę pradėti naują gyvenimą be skolų naštos. Fizinių asmenų bankroto procesas yra tikrai nekasdienis reiškinys fizinio asmens gyvenime. Pasinaudojus fizinio asmens bankroto procesu, pakartotinai tai padaryti galima tik po dešimtmečio. Tai išskirtinis teisinis instrumentas, kai, taikant prevencines priemones, skatinančias atsakingą vartojimą, galima išvengti nepamatuoto skolų kaupimo.
Įrankis fizinių asmenų įsiskolinimo problemoms spręsti
Nors fizinių asmenų nemokumo procesas gali atrodyti kaip sunki situacija žmogaus gyvenime, iš tikrųjų tai yra teisinis instrumentas su specifiniais socialiniais ir ekonominiais tikslais. Fizinių asmenų nemokumo tikslas iš principo labai skiriasi nuo juridinių asmenų nemokumo. Šio proceso esmė yra spręsti fizinių asmenų skolų problemas. Bankroto procesas sumažina socialinę įtampą tarp kreditorių ir skolininko, kuris negali grąžinti skolų. Vienas iš jo tikslų yra suteikti galimybę sumokėti dalį skolų kreditoriams, kiek tai įmanoma.
Natūralus rinkos ekonomikos reiškinys
Kasmet Lietuvoje iškeliama apie 300 fizinių asmenų nemokumo bylų. Nors pareiškimų pateikiama daugiau, griežtos sąlygos lemia, kad ne visi yra tenkinami. Tokie skaičiai rodo dažną reiškinį, paaiškinamą natūralia rinkos ekonomikos dinamika. Nemokumas, kaip socialinis teisinis reiškinys rinkos ekonomikoje, yra neišvengiamas, todėl fizinių asmenų bankroto procesas turėtų būti suprastas kaip visiškai natūralus reiškinys. Pasauliniame kontekste Lietuvos padėtis šiuo atveju nėra išskirtinė: kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuva turi specialią teisinę sistemą fizinių asmenų nemokumo klausimams spręsti.
Kreditorių interesai paliekami likimo valioje?
Bankroto procesas skirtas ne tik skolininko, bet ir kreditorių interesams. Sėkmingai įvykdytas fizinių asmenų bankroto procesas baigiasi daugelio kreditorių skolų atleidimu. Vis dėlto egzistuoja tam tikros išimtys. Pavyzdžiui, skolos, susijusios su socialiniais, ekonominiais ar vertybiniais tikslais, nėra atleidžiamos. Tai apima išlaikymo išlaidas nepilnamečiams vaikams ir nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Dauguma valstybių, turinčių fizinių asmenų bankroto procesą, būtent ir išskiria tokias skolas, kurios nėra atleidžiamos. Tokių skolų atleidimas paneigtų ekonominius ir socialinius tikslus, kuriuos siekiama apginti, reikalaujant jas vykdyti net ir bankroto atveju. O sklandus ir efektyvus bankroto procesas yra naudingas kreditoriams, nes jis padidina tikimybę atgauti dalį jiems priklausančių lėšų.
Teisėta gynybos priemonė
Dažnai visuomenėje bankrotas yra suvokiamas kaip galutinis žingsnis, reiškiantis finansinę katastrofą. Tačiau bankroto proceso tikslas yra naujos pradžios arba naujo starto suteikimas. Europos Sąjungos nemokumo teisės aktai būtent ir skatina naują startą. Tai reiškia, kad po bankroto proceso fiziniam asmeniui suteikiama galimybė toliau tęsti savo veiklą. Todėl neturėtų būti taikomi jokie draudimai, susiję su veiklos vykdymu ar vartojimu vien dėl to, kad asmuo pasinaudojo bankroto procesu. Fizinio asmens bankrotas yra teisinė gynybos priemonė, kuria gali pasinaudoti nemokus asmuo, todėl neturėtų būti taikomi jokie apribojimai dėl to, kad asmuo pasinaudojo šia teise.
Orumo atkūrimas arba antroji galimybė
Fizinių asmenų bankroto proceso tikslas yra ne tik mokumo, bet ir fizinio asmens orumo atkūrimas. Įsivaizduokime situaciją, kurioje fizinis asmuo, patyręs finansinį sunkmetį ir negalintis grąžinti skolų, susiduria su didele socialine įtampa. Kreditorių reikalavimai, teisminiai procesai ir priverstinis išieškojimas iš skolininko turto neigiamai veikia ne tik skolininko, bet ir jo šeimos narių psichologinę būklę ir socialinę gerovę. Būtent fizinio asmens orumo atkūrimas po bankroto proceso ir turėtų būti tas tikslas, kurio siekiama su nauju startu arba antrąja galimybe.
Įstatymo leidėjo vartojamas terminas „mokumo atkūrimas“ nėra pakankamai tikslus. Tiksliau būtų sakyti, kad norime atkurti fizinio asmens orumą, grąžinant jam teisę egzistuoti be skolos, kuri slėgė iki bankroto bylos iškėlimo. Siūlomi pakeitimai leistų tobulinti fizinio asmens bankroto proceso reguliavimą ir padidinti jo efektyvumą.
Nepamatuotas vartojimas ir fizinis asmens nemokumas
Nemokumo teisės tyrimai atskleidžia įvairias fizinio asmens nemokumo priežastis. Dažnai fizinio asmens nemokumo priežastimi tampa nepagrįstas ir nepamatuotas vartojimas, o tai reiškia skolinius įsipareigojimus, kurių vėliau neįmanoma tinkamai vykdyti. Teisinis reguliavimas nėra vienintelis įrankis, sprendžiant fizinių asmenų įsiskolinimo problemas. Ypač svarbios prevencinės priemonės, skatinančios protingai vartoti ir vengti per didelių įsipareigojimų. Visuomenės švietimas apie tinkamą vartojimą ir finansinius įsipareigojimus yra itin svarbi priemonė, siekiant išvengti fizinių asmenų nemokumo. Į prevencines priemones turėtų atkreipti dėmesį tiek įstatymų leidėjai, tiek vykdomosios valdžios institucijos.
Doc. dr. Remigijus Jokubauskas
Doc. dr. Remigijaus Jokubausko monografija „Fizinių asmenų bankroto procesas“ šiais metais pelnė Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso premiją. Autorius yra MRU Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto mokslininkas.