I. Kanto sveikatos filosofijos pirmieji atspindžiai Lietuvoje

Imanuelio Kanto 300-ųjų gimimo metinių proga visuomenei gali būti įdomi informacija apie leidinį, parengtą Juzefo Bychoveco ir 1843 m. išleistą Vilniuje.

74 J. Bychoveco knyga 2
J. Bychoveco Vilniuje išleista knyga „Menas užkirsti kelią ligoms…“, kurioje remiamasi I. Kanto teiginiais

Tai leidinys, susijęs su medicina, sveikata, higiena, gebėjimu išvengti ligų ir sulaukti išmintingos senatvė, parengtas remiantis I. Kantu. Knyga buvo aptikta, ieškant knygų nuosavybės ženklų senosiose Lietuvos medicinos bibliotekos knygose, išleistose Vilniuje. Tuo pačiu metu rinkau medžiagą apie Vydūną sveikatos klausimais, todėl I. Kanto vardas savaime įstrigo, jį pamačius šiame J. Bychoveco veikale. Vydūnas gana dažnai minėdavo I. Kantą, domėjosi jo filosofija ir pasaulėžiūra. I. Kanto pažiūros buvo artimos Vydūno pasaulėjautai. Tačiau knygos pavadinime I. Kanto vardo nėra, mus dominanti informacija pateikta tik knygos paantraštiniuose lapuose.

 

Juzefas Vladyslovas Bychovecas (lenk. Jozef Wladyslaw Bychowiec, 1778–1845) yra laikomas vienu pirmųjų Imanuelio Kanto veikalų vertėjų į lenkų kalbą, jo filosofijos skleidėjų Lietuvoje ir Lenkijoje. Jis gimė Naugarduke, studijavo Vilniaus universitete. Vėliau studijas tęsė Frankfurto prie Oderio, Getingeno, Karaliaučiaus universitetuose. Pastarajame klausėsi I. Kanto paskaitų. Apie šį laikotarpį J. Bychovecas yra pasakęs, kaip apie laimingiausią laiką jo gyvenime. Vėliau jis tarnavo Prancūzijos kariuomenėje, buvo maršalo J. Murato adjutantu. Nuo 1815 m. apsigyveno Vilniuje. Mirė 1845 m. liepos 5 d., palaidotas Šv. Stepono bažnyčios šventoriuje.

 

Vartant knygą, dėmesį atkreipia keli spaudos kultūrai reikšmingi įrašai. Pirmasis įrašas svarbus tuo, kad šalia pavadinimo pateikiamas paaiškinimas, kuriame ir atsiranda I. Kanto vardas: „… Kaip apsaugoti kūną ir protą nuo įvairių kentėjimų, atitolinti ligas, išlaikyti sveikatą ir prailginti gyvenimą, pridedant KANTO filosofinę studiją apie proto galią.“ Kitas įrašas yra dedikacija: „Didžiai gerbiamam grafui Mykolui Pliateriui (lenk. Michał Plater-Zyberk, 1777–1862). Teisingam vyrui, mylinčiam teisingumą ir mokslą iš pagrindų. Iš gilios pagarbos jausmo skiriu savo darbą.“

 

Kadangi pateikiama informacija nėra studija nei apie J. Bychovecą, nei apie jo pažįstamų ir draugų ratą, apie autoriaus pažintį su grafu M. Pliateriu galima spėti iš to, kad ir vienas, ir kitas dalyvavo 1794 m. sukilime. Iš įrašo: „Spausdinti leista, po spausdinimo pateikiant egzempliorius nustatyta tvarka Cenzūros komitetui. Vilnius, 1840 m. balandžio 28. Cenzorius, Vilniaus medicinos‑chirurgijos akademijos patarėjas Jan Waszkiewicz“ matome, kad knygos išleidimas truko trejus metus.

 

Kadangi pastaruoju metu daug kalbama apie orią senatvę ir veiklią ilgaamžystę, šis J. Bychoveco veikalas galėtų pasitarnauti kaip įdomi informacija apie XVIII–XIX a. mokslo žmonių požiūrį į asmens sveikatos priežiūrą ir mediciną. Iš literatūros šaltinių žinoma, kad I. Kantas buvo gana silpnos sveikatos, tačiau savo valios pastangomis jis gebėjo atsisakyti tam tikrų tam laikmečiui būdingų neigiamų įpročių tiek mitybos, tiek kūno priežiūros klausimais. J. Bychovecas nevienareikšmiškai pasisako senatvės klausimu. Jis senatvę prilygina nekaltai vaikystei, tačiau vaiko vaikystė yra lengvabūdė, o senio – išmintinga. „Galėtų būti ideali senatvė, tačiau senas žmogus neišvengia įvairių ligų, jo kūnas silpsta ir tą reikia turėti mintyse“, – pabrėžia knygos autorius.

Pagal skelbiamą informaciją ši knyga yra mažiausiai išviešintas J. Bychoveco veikalas. Leidinys „Menas užkirsti kelią ligoms…“ pradedamas sąrašu prenumeratorių, kurių daugiau nei 300, o užsakytų leidinių – virš 500 egzempliorių. Toliau seka įžanga ir dėstymas su pirminiu klausimu, kuo pagrįstas tas menas. Kalbama apie žmogaus galimybę paveikti savo kūną ir savo sielą. Teigiama, kad jis gali valdyti mintis ir protą, jeigu gerai pažins gyvenimo suvokimo taisykles, jei lavins ir kūną, ir protą. Knygą pristatau vildamasi, kad šis leidinys sudomins medicinos, sveikatos ir higienos mokslo istorikus ar filosofus. Apie šį leidinį trumpa informacija buvo pateikta Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos konferencijoje, kuri vyko šių metų balandžio 4–5 d. Vilniuje ir Kaune. Autorė yra Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotoja.

 

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.