Reaguodami į prieštaringai vertinamą Konstitucinio Teismo (KT) išvadą dėl Stambulo konvencijos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į šalies Prezidentą ir Seimo Pirmininkę, prašydami juos kreiptis į KT, kad šis oficialiai išaiškintų ir apie tai viešai informuotų visuomenę bei šio prašymo autorius apie savo išvadoje padarytus ginčytinus teiginius. Šioje išvadoje KT, aiškindamas atskirus Konstitucijos straipsnius, suformulavo teiginius, kurių turinys Lietuvos Respublikos piliečiams yra neaiškus, galimai pažeidžiantis piliečių konstitucines teises ir neteisėtu būdu Konstitucijoje įtvirtina vertybes, kurios visuotinai nėra pripažįstamos.
Šio prašymo autoriai, susipažinę su KT išvada, turi pagrindą teigti, kad:
– KT išvada draudžia piliečiams teisę turėti savo nuomonę ir įsitikinimus, kokios yra Konstitucijoje ginamos universalios, iš žmogaus prigimties išplaukiančios ir žmogaus protu pagrindžiamos vertybės;
– KT išvada draudžia tėvams aiškinti savo vaikams, kad pagal žmogaus prigimtį ir konstitucinę prigimtinių teisių sampratą tik vyro ir moters šeima yra universali vertybė;
– KT išvada skelbia, kad vyrai iš prigimties yra smurtautojai;
– KT išvada formuluoja ideologinį tikslą sugriauti tradicinį ir žmogaus prigimties bei protu nulemtą požiūrį į biologinių vyrų ir moterų papildomumo šeimoje santykį. KT teismo išvada nukreipta į tai, kad viešojoje nuomonėje socialinių vaidmenų skirstymo į būdingus tik moterims ar tik vyrams ateityje visiškai neliktų;
– iš KT teismo išvados seka, kad Konstitucija kaip vertybę laiko ne vien vyro ir moters seksualinius santykius, bet lygiai taip konstituciškai yra universali norma ir homoseksualūs lytiniai santykiai ar konstituciškai, pavyzdžiui, gali būti pateisinama net pedofilija, zoofilija ir nekrofilija;
– KT savo išvadoje, aiškindamas žmogaus „orumo“ sąvokos konstitucinį turinį, suformulavo doktriną, neva dėl orumo pažeidimų (asmens viešo žeminimo, diskriminavimo) nėra pagrindo teisine tvarka persekioti jokių teisės pažeidėjų, taip pat ir pedofilų.
Prašymo autoriai mano, kad:
Lietuvos piliečiai turi neliečiamą teisę tiksliai ir neiškraipytai žinoti savo konstitucines teises, taip pat būti užtikrinti, kad tų teisių įtvirtinimas Konstitucijoje neiškraipo universalių humanizmo principų, kurie yra gyvi lietuvių tautos sąmonėje, tradicijose, dorovėje, religiniuose tekstuose.
Lietuvos piliečiai turi neliečiamą teisę reikalauti, kad Konstitucijoje būtų įtvirtintos ir valstybės institucijų saugomos tik tokios vertybės, kurios išreiškia suvereno (tautos) valią.
Lietuvos žmonės turi teisę būti absoliučiai tikri, kad valstybės institucijos, gindamos ar ribodamos piliečių teises, tai daro protingai ir nepažeisdamos Konstitucijos nuostatų.
Autoriai pažymi, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 60 ir 61 straipsniai suteikia teisę šalies Prezidentui ir Seimui kreiptis į KT, kad šis savo išvadą ir išvados atskirus punktus ar nuostatas dėl konvencijos atitikties Konstitucijai paaiškintų oficialiai.