Būsimasis lietuvių kunigas Pijus Aleksa gimė 1894 m. gegužės 5 d. Parausių kaime,
Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, Sūduvos ūkininkų Juozo Aleksos (1851–1913) ir Magdalenos Bieliukaitės-Aleksienės (1861–1917) šeimoje, kurioje užaugo aštuoni vaikai. Pijaus tėveliai auklėjo savo vaikus lietuvių tautinio atgimimo dvasia. Jų namuose lankydavosi knygnešiai, kurie atgabendavo lietuviškos spaudos.
Pijus mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau – Seinų kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasininkų akademijoje, Pontifikalinės teisės institute Romoje. Kunigu įšventintas 1917 m. liepos 1 d. Jis – pirmasis lietuvis, tapęs bažnytinės teisės daktaru. 1924–1944 m. P. Aleksa buvo Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius, 1930–1944 m. – Vilkaviškio vyskupijos kurijos oficiolas.
Prasidėjus sovietinei Lietuvos okupacijai, vengdamas persekiojimų, 1944 m. profesorius P. Aleksa pasitraukė iš gimtojo krašto į Vokietiją, o 1949 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Nuo 1950 m. gyveno Portlande (Oregono valstijoje) ir buvo arkivyskupijos kurijos auditorius. Rašė bažnytinės teisės ir moralinės teologijos klausimais. 1945 m. parašė maldaknygę „Apsaugok, Aukščiausias“, 1951 m. – „Marijos žodis Fatimoje“. 1953 m. kartu su profesoriumi teologijos dr. Feliksu Bartkumi parašė ir išleido knygą „Dievas ir žmogus“, kurioje yra ir šiam laikotarpiui prasmingų ir aktualių minčių. Cituojame:
„Nedorų valstybės įstatymų ne tik galima, bet ir reikia nevykdyti. Nedori valstybės įstatymai, <…> kurie prieštarauja prigimtiniam ar Dievo apreikštajam įstatymui. <…> Valdžia gali patekti (ir, deja, neretai taip atsitinka) į nedorų asmenų rankas. Asmenų, kurie rūpinasi ne bendra visų gerove, bet tik stengiasi kitiems primesti savo užmačias. Nedori valstybės įstatymai, kaip jau sakyta, anaiptol nėra įstatymai, bet tik savivaliavimas. Todėl jie jokiu būdu negali saistyti sąžinę. Jų ne tik galima, bet ir reikia nevykdyti. Kodėl? Ogi dėl to, kad jų vykdymas yra iš esmės nedoras darbas, kurio būtinai reikia vengti. <…> Santuokos vieningumas reikalauja, kad ji būtų tik tarp vieno vyro ir vienos moters. <…> Vieningos ir neišardomos santuokos reikalauja šeimos, valstybės, Bažnyčios, tautos ir visos žmonių bendruomenės gerovė.“
Prof. Pijus Aleksa mirė 1958 m. lapkričio 30 d. Palaidotas Portlande (JAV).
Valentinas Aleksa