Praėjusiais metais Lietuvos mokslo taryba (LMT) finansavo apie 3 tūkst. tyrėjų, vykdžiusių per tūkstantį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektų. Tikslinėmis priemonėmis paskatinta beveik 1100 studentų, tarp kurių – 500 doktorantų. Itin išaugo MTEP projektų finansavimui skirtos lėšos: 2023 m. MTEP projektams buvo skirta per 60 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšų. LMT metiniai rezultatai rodo, kad LMT skatino mokslinių tyrimų plėtrą strateginėse valstybės šalies kryptyse, naujų mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimą, mokslo talentų pritraukimą ir inovacijas.
LMT biudžetas 2023 m. išaugo daugiau nei 17,9 mln. eurų, lyginant su 2022 m. Padidėjo ir valstybės biudžeto lėšų dalis, skiriama LMT veiklai ir konkursinėms mokslo veikloms finansuoti: 2023 m. MTEP veikloms skirta 42,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Tai sudaro 0,059 proc. BVP (2021 m. – 0,033 proc. BVP, 2022 m. – 0,041 proc. BVP). Patvirtintas ir tolesnis finansavimo augimas – 2024 m. MTEP veikloms skirtas biudžetas virš 52 mln. eurų.
„Per pastaruosius metus valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą labai išaugo. Tai atvėrė naujas galimybes investuoti į pažangiausias mokslo kryptis, būtinas mūsų valstybės ir visuomenės dinamiškam vystymuisi. Vertę kuriančių investicijų į mokslinius tyrimus, turinčius didelio poveikio potencialą, paieška tapo svarbiu LMT uždaviniu. Supratome, kad inovacijų, galinčių reikšmingai prisidėti prie mūsų šalies gerovės augimo, kūrimui galime atrasti ir suburti geriausius mokslo kolektyvus bei mokslo grupes tik tada, jeigu turėsime skaidriai ir efektyviai veikiančią mokslinių tyrimų konkursinio finansavimo sistemą, kuria pasitiki mokslo bendruomenė. Pasitikėjimu grįsta mokslinių tyrimų finansavimo sistema – vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių išauginti ir išlaikyti talentingiausius mokslininkus mūsų valstybėje bei tapti patrauklia vieta pasaulio talentams iš kitų šalių, ypač ankstyvojoje karjeros stadijoje pradėti savo akademinį kelią būtent Lietuvoje“, – sakė LMT pirmininkas G. Valinčius.
Atlikti MTEP vertinimai, sukurti nauji finansavimo įrankiai
Didelę reikšmę Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms turėjo pernai LMT atliktas palyginamasis ekspertinis universitetų ir mokslinių tyrimų institutų 2018–2022 m. vykdytos MTEP veiklos vertinimas. Gauti rezultatai parodė, kad pusė Lietuvos institucijų vertinamųjų vienetų bent vienoje iš mokslo krypčių vykdo aukšto tarptautinio lygio mokslo veiklą. Pagal šio vertinimo rezultatus per penkerius metus Lietuvos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams bus paskirstyta 70 proc. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų visų mokslo sričių MTEP veiklai plėtoti. „Ypač džiugu konstatuoti, kad po vertinimo atlikta vertinamųjų institucijų atstovų apklausa parodė, jog LMT atliktą vertinimą pačios mokslo ir studijų institucijos įvertino pozityviai. Tai rodo, kad akademinė bendruomenė mumis pasitiki, o LMT tinkamai suplanavo ir įgyvendino visus vertinimo procesus ir procedūras“, – pabrėžė G. Valinčius.
Sprendžiant Lietuvos valstybei ir visuomenei svarbias problemas, darant poveikį šalies ir mokslo raidai bei prisidedant prie žinių visuomenės plėtros, naujų kompetencijų vystymo, pernai buvo sukurti nauji finansiniai įrankiai. LMT 2023 m. paskelbė konkursą teikti paraiškas pagal naują Edukologijos tyrimų proveržio programą. Tikintis edukologijos krypties mokslinių tyrimų proveržio ir siekiant sustiprinti pedagogų rengimo programas, pagerinti ugdymo kokybę ir mokinių pasiekimus, programai numatyta 15 mln. eurų (2024–2027 m.). Parengta ir nauja paskirtinė programa „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“, kuriai pirmieji kvietimai paskelbti jau šių metų pradžioje. Tikimasi, kad šių priemonių rezultatai bus akivaizdūs ne tik mokslo bendruomenei, bet ir visuomenei, viešajam sektoriui, verslui.
Investuota į jaunuosius tyrėjus
Pasak G. Valinčiaus, „mes turime investuoti į talentus, nes talentai gali sukurti nepamatuojamą vertę mokslo pažangos kūrime, atsiliepiant į visuomenės poreikius pačiose įvairiausiose mūsų gyvenimo srityse. LMT aktyviai plėtoja priemones, kurios į mokslinę veiklą įtraukia įvairių pakopų studentus, skatina juos rinktis mokslinę karjerą, gilinti gebėjimus ir mokytis, o jaunuosius mokslininkus – likti moksle ir kelti savo kompetenciją“.
2023 m. LMT skyrė 1,4 mln. eurų tikslinėms studentų skatinimo priemonėms – mokslinei praktikai vasaros metu ir moksliniams studentų tyrimams semestrų metu. Šios lėšos buvo skirtos 587 Lietuvos ir iš užsienio atvykusiems bei Lietuvoje mokslinius tyrimus vykdžiusiems studentams. Finansiškai paskatinti ir doktorantai: pernai beveik 500 doktorantų buvo skirta 2,3 mln. eurų. Doktorantams finansuota konkursinė doktorantūra, jų akademinės išvykos, komandiruotės į tarptautines konferencijas, stažuotės, vasaros mokyklos, tobulinant mokslinę kvalifikaciją, didinant jų tarptautinį mobilumą, remiant mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinę sklaidą. Podoktorantūros stažuotėms 2023 m. LMT skyrė 4,8 mln. eurų.
Stiprėjo tyrimų tarptautiškumas, suteikta pagalba Ukrainos tyrėjams
LMT siekia stiprinti tarptautinį Lietuvos ir kitų šalių tyrėjų bendradarbiavimą. Pagrindinės priemonės šiam siekiui įgyvendinti – dvišalės ir daugiašalės programos bei ES finansavimo schemos. Be jau įgyvendinamų tęstinių programų su Japonija, Prancūzija, Lenkija, Ukraina, Šiaurės šalimis, pernai LMT pasirašė ir naujus tarptautinius susitarimus. Įgyvendinant strateginius Vyriausybės uždavinius plėtoti ryšius su Taivanu, pasirašytas susitarimo memorandumas su Taivano nacionaline mokslo ir technologijų taryba. Sutarta, kad abi šalys finansuos bendrus Lietuvos ir Taivano aukštojo mokslo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų mokslininkų projektus biotechnologijų, lazerių ir medžiagų mokslo, inžinerijos bei informacinių technologijų srityse. Bendriems mokslinių tyrimų projektams, seminarams ir praktiniams užsiėmimams vykdyti per mokslinių tyrimų grupes 2024–2027 m. numatyta skirti iki 5 mln. eurų (po 2,5 mln. eurų – Taryba ir NSTC).
Remdama ir palaikydama Ukrainos mokslininkų integraciją į pasaulinę mokslinių tyrimų bendruomenę, LMT prisijungė prie daugiašalės tarptautinės iniciatyvos, skirtos atspariai švietimo ir mokslo sistemai Ukrainoje kurti. 2024–2025 m. LMT šiai iniciatyvai vykdyti planuoja skirti 400 tūkst. eurų. 2023 m. LMT toliau tęsė paramos skyrimą Ukrainos mokslininkų ir tyrėjų mokslinės veiklos vykdymui Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. Pernai Lietuvoje buvo įdarbinti 86 Ukrainos mokslininkai, finansuota 15 bendrų lietuvių ir ukrainiečių tyrėjų projektų. Parama šioms priemonės siekė 2 mln. eurų.
Sėkmingas Lietuvos pareiškėjų dalyvavimas „Europos Horizonte“
LMT vykdė LMT konsultacinę veiklą Lietuvos pareiškėjams, norintiems dalyvauti „Europos Horizonto“ programoje. „Manome, kad vienas iš svarbiausių mūsų tikslų – valstybei grąžinti lėšas, įmokėtas į bendrąją Europos mokslo ir inovacijų programą. Praėjusiais metais suteikėme virš 1300 konsultacijų mūsų mokslininkams, organizavome beveik 80 renginių, siekėme Lietuvos tyrėjams padėti laimėti dotacijas ir atvežti mokslui skirtas Europos Sąjungos lėšas į Lietuvą. Džiugu, kad mūsų veikla šioje srityje buvo tikrai efektyvi, nes per trejus metus Lietuvos pareiškėjai – mokslininkai ir inovatyvios kompanijos – gavo tiek „Europos Horizonto“ programos lėšų, kiek per visą praėjusių septynerių metų laikotarpį, t. y. 2014–2020 m. gautos lėšos sudarė 94 mln. eurų, o 2021–2023 m. – 99,7 mln. eurų. Sėkmės faktorius per šiuos laikotarpius išaugo per 7 proc. – nuo 13 iki 20,7 proc.“, – sakė G. Valinčius.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas
Viena iš LMT strateginių krypčių yra mokslo, verslo ir valdžios sektoriaus bendradarbiavimo stiprinimas, jį įprasminant per produktyvius bendrus projektus. 2023 m. investuota daugiau kaip 3,6 mln. eurų į bendrus mokslo verslo MTEP projektus, kurie buvo nukreipti į technologinę plėtrą, mokslo tarptautiškumą, mokslo žinių perdavimą į atžalines įmones. 2023 m. tokių projektų buvo 64, kuriuos sėkmingai vykdė tiek mokslo ir studijų institucijos, tiek verslo įmonės. Stiprinant mokslo ir verslo tinklaveiką, remiant mokslo institucijas ir mažas bei vidutines įmones, investuojančias į inovacijas ir naujų produktų, paslaugų bei procesų kūrimą, LMT aktyviai dalyvavo tarptautinio bendradarbiavimo tinklo „Eureka“ veikloje su tokiomis šalimis, kaip Norvegija, Suomija, Kroatija, Latvija, Olandija, Lenkija, Ukraina, Austrija, Vokietija, Izraeliu, Estija, Pietų Korėja, Šveicarija, Pietų Afrikos Respublika ir kt.
Kokybinis mokslinių tyrimų vertinimas
2024 m. LMT toliau kryptingai sieks užsibrėžtų tikslų, skatinant ir plėtojant mokslo pažangą bei inovacijas. „Plėtosime konkursinių mokslinių tyrimų finansavimo įrankius ir paramos priemones tyrėjams, skatinančias mokslo pažangą bei mokslo žinojimu grįstų inovacijų kūrimą. Sieksime, kad mokesčių mokėtųjų pinigai būtų investuojami į pačias drąsiausias mūsų šalies mokslininkų idėjas, turinčias didžiausio socialinio bei ekonominio poveikio potencialą. Tikimės, kad šias idėjas įgyvendins talentingiausi mūsų šalies mokslininkai, aktyviai įtraukdami į mokslinius tyrinėjimus jaunuosius tyrėjus, ugdydami naująją talentų, kuriančių Lietuvą, kartą. Šiame mūsų veiklos kelyje laukia nemažai iššūkių – sukurti ir įdiegti kokybinius mokslinių tyrimų projektų ir pasiūlymų vertinimo metodus, derančius su tarptautine COARA iniciatyva, užtikrinti kokybišką ekspertinį darbą tiek projektų atrankos darbų bare, tiek rengiant ir teikiant pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei mokslo ir studijų politikos klausimais. Nemaži iššūkiai LMT laukia, siekiant sumažinti biurokratinę naštą mokslininkams ir tyrėjams, taip pat iššūkiai, susiję su dirbtinio intelekto technologijų skvarba į visas akademinio gyvenimo sritis“, – pažymėjo G. Valinčius.
Prof. dr. Gintaras Valinčius
Parengta pagal LMT pranešimą