Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Jono Šliūpo muziejuje atidaryta nauja vieno eksponato paroda „Moteris su kamera XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“, skirta mažai žinomai fotografei Paulinai Mongirdaitei.

Lankytojai kviečiami sužinoti, kas buvo toji moteris, kuri pirmoji Lietuvoje paėmė į rankas fotoaparatą ir įkūrė savo privačią „Fotografiją“ Palangoje.
Moderni menininkė, kurią mylėjo Palanga
Palangiškiai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo pripratę miestelyje ir jo apylinkėse matyti moterį su fotoaparatu, važiuojančią arklio tempiama bričkele fotografuoti vasarotojų. Paulina Mongirdaitė buvo tikra kurorto įžymybė: ekstravagantiška, guvaus proto, plačių pomėgių: piešė, grojo fortepijonu, daug skaitė, siuvo, rūkė papirosus. Ji troško sukurti šeimą, tačiau taip ir neištekėjo. Galbūt norėdama išlaikyti šeimą, ji išmoko fotografijos amato ir tapo pirmąja Lietuvoje moterimi, kuri 1889 m. įsirengė stiklinį meninės fotografijos paviljoną „Fotografija“.
- Mongirdaitė dirbo neįprastai daug: kūrė vasarotojų ir kitų miesto svečių portretus, pati ruošė nuotraukų spausdinimui reikalingus chemikalus, dažnai net naktį ryškino negatyvus. Ją žavėjo fotografijos suteikiamos galimybės įamžinti praeinančią akimirką ir perteikti ją savitu, tapybiniu menininko žvilgsniu.
Detektyvinis tyrimas, išsaugojęs P. Mongirdaitės istoriją
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje moterys menininkės, juolab fotografės, buvo retas reiškinys Europoje. Gal dėl šios priežasties, o gal dėl to, kad P. Mongirdaitė dirbo provincijoje, jos asmenybė ir darbai anksčiau nesulaukė didelio tyrinėtojų susidomėjimo. Nėra žinoma tiksli fotografės gimimo data ir vieta, neaiški ir palaidojimo Palangoje vieta. Jos pavardės nėra Varšuvos fotografų mokyklų, kuriose ji, kaip manoma, sėmėsi patirties, sąrašuose. Mažai žinoma, koks buvo jos asmeninis gyvenimas, su kuo bendravo, kokie ryšiai siejo su grafu Stanislovu Kazimieru Kosakovskiu iš Vaitkuškių dvaro ar palangiške grafaite Marija Tiškevičiūte. Ilgai nebuvo žinoma, kaip ji atrodė. Nežinią išsklaidė lemtingas atsitiktinumas, kai Kretingos muziejaus istorikei Jolantai Klietkutei į rankas pakliuvo Palangos fotografija su parašu „Paulin Mongird“. Tai ir pastūmėjo į detektyvą primenančias paieškas, kurios atskleidė daugiau fotografės gyvenimo faktų ir atvedė prie jos asmenybės suvokimo.
Parodoje „Moteris su kamera XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“ pirmą kartą viešai pristatomas Paulinos Mongirdaitės 1903 metų portretas iš M. K. Čiurlionio muziejuje saugomo grafo St. K. Kosakovskio albumo. Tai yra vienas iš vos trijų žinomų jos portretų. Greta portreto eksponuojamas tris grupines 1895 metų nuotraukas iš M. K Čiurlionio muziejaus lydi įdomi istorija. Parodos lankytojai kviečiami „apsukti fotoaparatą“ ir pažvelgti į fotografę P. Mongirdaitę jos pačios akimis: panagrinėti jos portretą, pasigilinti į jos gyvenimo peripetijas, pabandyti įsivaizduoti, kokio charakterio ir būdo moteris galėjo pasirinkti tuo metu itin retą fotografo amatą.
Lydimieji renginiai
Lankytojai kviečiami ne tik apsilankyti parodoje, bet ir dalyvauti kūrybingumą skatinančiuose renginiuose. Šeimų lauks cianotipijos dirbtuvės „Neriam į mėlyną“, kur bus galima išbandyti vieną pirmųjų fotografinio vaizdo gavimo būdų, kuriam nereikia fotoaparato. Norinčius giliau pažinti Paulinos Mongirdaitės istoriją, muziejus kviečia į susitikimą su kuratore menotyrininke Agne Narušyte. Parodą „Moteris su kamera XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“ galėsite tyrinėti, klausydamiesi gido pasakojimo. Muziejus siūlo pasivaikščiojimą „Palanga per Paulinos objektyvą“, kurio dalyviai galės tyrinėti šiuolaikinį kurortą taip, kaip kadaise jį tyrinėjo Paulina Mongirdaitė. Įgarsinto maršruto stotelėse lauks ne tik reti archyviniai Palangos vaizdai, bet ir su lankomomis vietomis susijusios fotografės amžininkų pasakojamos istorijos. Nepamirškite fotoaparato ar telefono su kamera, kad galėtumėte įamžinti šio renginio akimirkas. Paroda veiks iki 2024 m. liepos 7 d. Daugiau sužinosite interneto svetainėje: http://www.lnm.lt/. Autorė yra Lietuvos nacionalinio muziejaus komunikacijos specialistė
