Pasaulio verslumas – Baltijos šalių augimo galimybės. Birželio 3 d., 10 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmuose) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Vilniaus universiteto Verslo mokykla rengia Baltijos šalių nacionalinį forumą, kurio metu bus pristatyta Estijos, Latvijos ir Lietuvos naujausia verslumo aplinkos būklė bei ateities tendencijos. Pasaulio verslumo stebėseną (angl. Global Entrepreneurship Monitoring) vykdo daugiau kaip 500 pasaulio mokslininkų ir padengiama virš 70 proc. pasaulinio BVP dalies.
„Global Entrepreneurship Monitoring“ (GEM) – jau 25 metus vykdomas didžiausias pasaulyje verslumo situacijos tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti verslumo būklę nuo nacionalinių sprendimų iki gyventojų žinių šioje srityje, atskleisti verslumo pokyčių įtaką valstybės ekonominiam augimui, poveikį visuomenei, išanalizuoti verslumo skatinimo galimybes švietimo, mokslo, finansų, užimtumo bei kitomis priemonėmis, įvardinti priežastis, trukdančias imtis nuosavo verslo.
Lietuva, bendradarbiaujant Vilniaus universitetui su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vėl prisijungė prie GEM 2022 m. po beveik dešimties metų pertraukos. GEM Lietuva koordinuoja ir vykdo Vilniaus universiteto Verslo mokykla, bendradarbiaudama su Inovacijų agentūra, o įgyvendinimą Lietuvoje ir Lietuvos narystę GEM pasaulio tyrime remia „Moody’s Lietuva” bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Seimas pritarė siūlymui sukurti už užsieniečių priėmimą atsakingą įstaigą. Seimas pritarė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, sukurdamas teisines prielaidas Vyriausybei paskirti vieną – priėmimą užtikrinančią įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius pagal šį įstatymą privaloma užtikrinti (įskaitant sulaikytus užsieniečius), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą. Ši įstaiga administruos visas užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas ir bus pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, prasidėjus instrumentalizuotai migracijos atakai, pamatėme, kad pasieniečiai, kurie saugo sieną nuo bandymų nelegaliai patekti į Lietuvą ir užtikrina mūsų saugumą, kartu turi rūpintis tų pačių migrantų buitiniais reikalais: juos maitinti, užtikrinti socialines, teisines paslaugas. Vyriausybė iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. turės paskirti priėmimą užtikrinančią įstaigą ir nustatyti užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas.
Stiprinama Lietuvos gynybos pramonė. Seimas priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama skatinti inovacijas ir investicijas į gynybos ir saugumo pramonę. Priimtais pakeitimais nuspręsta tobulinti gynybos ir saugumo pramonės vystymuisi reikalingą teisinį reguliavimą. Vyriausybė, siekdama užtikrinti esminius Lietuvos valstybės saugumo interesus, turės patvirtinti prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodys aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, o pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų ir įrangos vystymą tikslinga investuoti.
Naujasis įstatymas įtvirtins ir pramoninį bendradarbiavimą, kuris sudarys galimybę Lietuvos gamintojams įsitraukti į krašto apsaugos sistemos institucijų vykdomus prioritetinius karinės įrangos ir ginkluotės įsigijimus. Taikant pramoninį bendradarbiavimą, dalį užsienio karinės įrangos tiekėjų ar gamintojų sutartinių įsipareigojimų privalės vykdyti Lietuvoje gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantys ūkio subjektai. Pramoninis bendradarbiavimas galės būti taikomas, kai ketinamos sudaryti sutarties vertė viršys 5 mln. eurų (be PVM). Taip Lietuvos gynybos pramonės įmonės bus įtraukiamos į vykdomus nacionalinius ir tarptautinius pirkimus, skirtus Lietuvos kariuomenei aprūpinti, o tai paskatins įmonių plėtrą.
Papildytas atmintinų dienų sąrašas. Seimas po svarstymo pritarė siūlymui gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos, o rugsėjo 14-ąją – Vilko vaikų atminimo dieną. „Situacija yra neraminanti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – maždaug kas dešimta moteris yra patyrusi depresiją po gimdymo. 66 proc. moterų, kurioms būtų galima įtarti pogimdyvinę depresiją, nėra apsilankiusios pas psichologą.
Projekto aiškinamajame rašte atskleidžiama, kodėl siūloma aktualizuoti Vilko vaikų atminimą: „Vilko vaikai, arba Lietuvos atminties kultūroje geriau atpažįstami kaip vokietukai, yra vaikai, kurie Antrojo pasaulinio karo pabaigos ar pokario metais dėl vykusio bado pėsčiomis, vežimais ir prekiniais traukiniais pasiekė sovietų okupuotą Lietuvą, ieškodami maisto ir prieglobsčio. Skaičiuojama, kad Rytprūsių krašto vokiečių vaikų sovietų Lietuvoje galėjo būti apie 6000–8000. Vilko vaikų atminimas bus prasmingas edukacijos srityje, atskleidžiant šių asmenų ir jų ainių patirtis.“
Liberalai ieško, kaip apeiti referendume atmestą Lietuvos pilietybės įgijimo išimtį. Seimas bandys įteisinti pilietybės išsaugojimo išimtį – pilietybę palikti tiems, kurie įgyja NATO valstybės pilietybę. Tai numatančią Pilietybės įstatymo pataisą įregistravo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas su grupe parlamentarų. Pataisa numato dvyliktąjį atvejį, kai Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis – tai yra pilietybę išsaugoti tam, „kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės, priklausančios Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, pilietybę įgijo“. Pasak A. Bagdono, tai vienas iš teisėkūros žingsnių, užtikrinant, kad nepavykus referendumui bent daliai pasaulio lietuvių liktų viltis išsaugoti Lietuvos pilietybę. Įstatymo projektą pasirašė 74 Seimo nariai. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke viliasi, kad Lietuvos pilietybės išsaugojimas, turint ir NATO valstybės pilietybę, galėtų būti pripažintas kaip „atskirasis atvejis“.
Aptarta bausmių vykdymo sistemos pertvarka. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje Valstybės kontrolės Veiklos audito 4-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė, Audito grupės vadovė Jolanta Indriulienė pristatė 2024 m. kovo 29 d. vertinimo ataskaitą „Vyriausybės projekto „Naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos“ įgyvendinimo vertinimas“. Vertinimo tikslas – pateikti susistemintą informaciją apie bausmių vykdymo sistemos pertvarkos įgyvendinimą.
Vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad Vyriausybė savo programoje inicijavo reikšmingus bausmių vykdymo sistemos pokyčius, tačiau plėtros programoje numatytoms resocializacijos stiprinimo ir personalo optimizavimo pažangos priemonėms finansavimas neskirtas, jos vykdomos tik tęstinėmis ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos finansuojamomis priemonėmis. Iki 2030 m. numatyta pastatyti du naujus kalėjimus Šiauliuose ir Klaipėdoje, tačiau suplanuota tik Šiaulių kalėjimo statyba; numatyta ne mažiau nei 7 kv. m ploto vienam kalinčiam asmeniui, o Alytaus pataisos namų bendrabučio rekonstrukcijos projekte – 5 kv. m; planuotu tempu nevyksta 2011 m. pradėta Alytaus pataisos namų bendrabučio rekonstrukcija.