Praktika Čekijoje, stažuotės Taivane, Lenkijoje ir Prancūzijoje – tai tik dalis mokslinių Andriaus Pakalniškio kelionių, leidusių įgyti patirties tarptautinėse laboratorijose, dirbti su mokslininkais iš viso pasaulio ir publikuoti mokslinius straipsnius.

Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas teigia, kad stažuotės užsienyje turėjo didžiulę įtaką moksliniam tobulėjimui, naujų tyrimo metodų išbandymui ir tarptautinėms pažintims, atvedusioms iki bendradarbiavimo projektuose.
Praha tapo vienu mėgstamiausių pasaulio miestų
Mokykloje A. Pakalniškiui geriausiai sekėsi tikslieji mokslai, todėl jis, ilgai nesvarstęs, pasirinko Chemijos studijas VU Chemijos ir geomokslų fakultete: „Jau beveik 10 metų dirbu šioje srityje: baigiau bakalauro, magistrantūros studijas ir dabar studijuoju doktorantūroje. Prie tokio apsisprendimo prisidėjo nuolat skatinanti bendruomenė, palaikanti naujas mokslines idėjas, ir universiteto suteikiamos tarptautinės patirties galimybės.“
Studijų metu aktyviai dalyvavęs „Erasmus“ mainų programoje, doktorantas sako, kad tai buvo neįkainojama patirtis, ugdanti savarankiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius. Ypač įsimintinos buvo pirmosios kelionės. „Kai vykau į Čekiją, nebuvo taip lengvai prieinamo interneto, kaip dabar visoje Europoje. Mane pasitiko žmogus, kurį mačiau pirmą kartą, ir padėjo pasiekti bendrabutį, o prie priėmimo stalo sėdėjo moteris, nekalbanti angliškai“, – apie pirmąjį įspūdį pasakoja A. Pakalniškis. Nepaisant tokių išbandymų, ryšiai, užsimezgę diskutuojant su profesoriais ir kolegomis, nenutrūko: A. Pakalniškis su kolega, drauge dirbusiu mainų Čekijoje metu, bendrauja ir mokslinius tyrimus atlieka iki šiol. Jis sako: „Savaitgaliai „Erasmus“ programoje dažnai būdavo laisvi, todėl buvo galima daug ką veikti. Per tuos keturis mėnesius Praha tapo vienu mėgstamiausių miestų, kuriuos teko aplankyti. Įgijau teigiamos patirties ir moksliniu požiūriu, kadangi universitetas labai aukšto lygio, ir asmeniškai, nes pajutau naują kultūrą, keliavau, susipažinau su naujais žmonėmis.“
Bakalauro darbą parašė iš praktikos metu surinktų duomenų
Kalbėdamas apie studijų ir mainų išvykų derinimą, A. Pakalniškis sako, kad išlaikyti gerus studijų pasiekimus nėra sunku, nes daugelyje bakalauro studijų programų praktika yra privaloma studijų dalis, tačiau kur ją atlikti, dažnai priklauso nuo paties studento pasirinkimo: „Po trečiojo kurso galima turėti keturis mėnesius praktikos – du vasarą ir du pirmuosius mėnesius rudens semestre. Jos metu surinkau duomenų, kuriuos panaudojau grįžęs, kai rašiau bakalauro darbą. Gaila, bet magistrantūros metu buvo karantinas ir planai paskutiniame semestre išvykti į Portugaliją liko neįgyvendinti.“
Pasak A. Pakalniškio, doktorantūroje suderinti planus išvykti dar lengviau, o atsitraukus nuo įprastos veiklos, būnant užsienyje, nesunku susitelkti į mokslą: „Prancūzijoje jau popiet būdavau baigęs dienos darbus ir galėdavau dalyvauti kolegų projektuose. Tad nuo išvykų pagal mainų programas mokslas tikrai nenukentėdavo.“ Tarptautinės patirties svarbą A. Pakalniškio mokslinėje karjeroje įrodyti nesunku: doktorantūros studijų metu publikuota net 20 mokslinių straipsnių, prie kurių prisidėjo ir bendraautoriai: „Konferencijoje Italijoje susipažinau su mokslininku, su kuriuo netrukus išleisime straipsnį. Aktyviai dirbame su kolege iš Ukrainos, kuri atlieka teorinius skaičiavimus kristalinių medžiagų mėginiams, o su Vokietijos mokslininkais porą kartų vykau į Berlyną atlikti žemos temperatūros sinchrotronų difrakcijos tyrimų, kuriuos pasitelkę bandėme išanalizuoti medžiagų struktūrinius virsmus. Bendradarbiauju ir su kolegomis iš Prancūzijos, Čekijos, Lenkijos, Portugalijos, Taivano.“
Taivano laboratorijoje dirbo nuo ryto iki vėlaus vakaro
Pasak A. Pakalniškio, visos išvykos leido išmokti ko nors naujo. Pirmoji stažuotė Čekijoje suteikė savarankiškumo ir drąsos siūlyti savo idėjas. Net keli vizitai Lenkijoje išmokė kitokio požiūrio į mokslą, skirtingų mokslinių problemų sprendimo būdų. Teko įveikti ir viešojo kalbėjimo baimę, rengiant darbų pristatymus. Bet labiausiai įsiminė stažuotė Taivane karantino laikotarpiu: „Ten žmonės mėgsta ilgai sėdėti laboratorijoje ar savo biure, todėl tekdavo ir pačiam ateiti anksti ryte, o išeiti jau vėlai, sutemus, 20–21 val. vakaro. Vis dėlto įgijau neįkainojamos mokslinės patirties ir naujų kolegų.“
Naujausioje stažuotėje Prancūzijoje A. Pakalniškis turėjo progą išmėginti naujus prietaisus ir pagilinti žinias apie struktūrinę analizę, apie magnetines medžiagų savybes, kurių ypač trūko, o pristatant savo tyrimo duomenis – išgirsti įvairių patarimų, kaip spręsti kilusias problemas. Todėl ir baigęs doktorantūros studijas, jaunasis chemikas planuoja ieškoti naujos patirties podoktorantūros stažuotėje: „Svarstau ir apie Europą, ir apie Ameriką, ir apie Azijos šalis. Dar nesu apsisprendęs, kur stažuotis, nes dabar daugiausia minčių kelia disertacijos rašymas, o varianto paieškos užima laiko. Vis dėlto nebūtinai mūsų pasirinktas variantas būna geriausias. Reikia būti atviriems. To palinkėčiau ir būsimiems studentams: išlaikykite egzaminus, kad ir kaip dabar tai atrodo sunku, įstokite studijuoti ir kuo greičiau eikite į laboratoriją. Atraskite savo vietą, kurioje malonu dirbti, ir tiesiog nebijokite sakyti, kad kažko norite. Naudokitės visomis galimybėmis.“
