Seimas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Konstitucija ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu bei atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 25 d. išvadą. Priimtu teisės aktu pažymima, kad ši bendrija neatitinka Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams ir dorai:
1) Jehovos liudytojų religinės bendrijos mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo yra nesuderinamas su Konstitucijos 19 straipsniu saugoma gyvybės vertybe, Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalimi laiduojama žmonių sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant vaiko gyvybės ir sveikatos vertybes, iš Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalių, 39 straipsnio 3 dalies kylančiu konstituciniu vaiko interesų pirmumo principu, taip pat šio principo įtvirtinimu Lietuvos įstatymuose ir ratifikuotose tarptautinėse sutartyse;
2) Jehovos liudytojų religinės bendrijos mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, įskaitant karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti iš Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalies, 139 straipsnio 1, 2 dalių kylančių reikalavimų ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, siekiant išsaugoti valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
Seimas pritarė, kad nacionalinio transliuotojo vadovas būtų renkamas atviru balsavimu.
Seimas pritarė siūlymams, kuriais siekiama užtikrinti didesnį nacionalinio transliuotojo – Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos skaidrumą ir nepriklausomumą. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatyta, kad Tarybos narių skyrimo procedūra yra vieša. Patikslinta LRT generalinio direktoriaus rinkimo tvarka, nustatant, kad jį viešo konkurso būdu penkeriems metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba atviru balsavimu (šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintas slaptas balsavimas).
Įstatyme patikslintas ir sąrašas aplinkybių, neleidžiančių eiti LRT Tarybos nario pareigas. Tarybos nariais negalės būti savivaldybių tarybų, Europos Parlamento nariai, merai, žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai. Pataisos įsigalios 2024 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms pritarė 75, prieš balsavo 3, susilaikė 23 Seimo nariai.
Už pavojingiausius nusikaltimus valstybei – griežtesnė atsakomybė. Seimas priėmė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis nutarta nustatyti proporcingas bausmes už pačius pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pagrindus. Iniciatyvos rengėjai yra tvirtinę, kad kodekso pakeitimų poreikį lėmė pokyčiai dabarties realijose – atsiradusios naujos ir suaktyvėjusios ankstesnės geopolitinės grėsmės, įvertinta karo Ukrainoje patirtis.
Pagal priimtus pakeitimus, tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme, galės būti baudžiamas ne tik laisvės atėmimu nuo 4 iki 20 metų, bet ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Griežtesnė atsakomybė lauks ir tų, kurie padės kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką pasinaudodami ekstremaliąja situacija, nepaprastąja padėtimi ar mobilizacija. Už tai asmuo bus baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų.
Seimas taip pat sugriežtino atsakomybę už kolaboravimą. Lietuvos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, bus baudžiamas laisvės atėmimu nuo 4 iki 12 metų (iki šiol grėsė laisvės atėmimas iki 5 metų).
Baudžiamąją atsakomybę sutarta griežtinti ir už dalyvavimą antikonstitucinių grupių ir organizacijų veikloje. Iki šiol už tai grėsė laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Pagal naujas nuostatas už tai bus baudžiama nuo 5 iki 15 metų. Jei bus dalyvaujama šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotų antikonstitucinių organizacijų ar grupių veikloje, už tai grės laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tokių organizacijų ar grupių vadovai bus baudžiami laisvės atėmimu nuo 12 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pranešimas: „Lietuvių chartos 75-ojo jubiliejaus proga rodomas dokumentinis filmas „Širdies piligrimai“. Birželio 14 d. švenčiamos Lietuvių chartos 75-osios metinės. Šiai iškiliai datai paminėti Seimo kanceliarijoje sukurtas dokumentinis filmas „Širdies piligrimai“ dvi dienas – birželio 14 ir 15 d. – atvertas viešai peržiūrai Seimo „YouTube“ paskyroje. Dokumentiniame filme atspindėtos lietuvių diasporos istorijos Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Amerikoje, Australijoje ir Sibiro tremtyje, todėl tai dar aktualiau birželio 14 d., minint Gedulo ir vilties dieną, kai 1941 m. prasidėję masiniai lietuvių trėmimai po Sibirą išblaškė nesuskaičiuojamą kiekį mūsų tautiečių likimų.
Filme pasakojama apie jau tris dešimtmečius Lietuvos parlamente dirbančią unikalią Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją, jos sukūrimo istoriją, kalbinami esami komisijos pirmininkai ir nariai. Filmo autorė ir režisierė – Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Lankytojų centro biuro vyresnioji patarėja Audronė Bielinienė. Filmo operatorius – Veiklos administravimo departamento Informacinių technologijų eksploatavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Robertas Zamaris. Jiems talkino Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai J. E. arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Filmo globėja – komisijos pirmininkė D. Asanavičiūtė.
Lietuvių charta – Pasaulio lietuvių bendruomenės 1949 m. Augsburge paskelbtas dokumentas, išreiškiantis lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. Lietuvių chartą sudaro įžanginė dalis ir 13 straipsnių, kuriuose aptariama tautos, žmogaus, lietuvio, kalbos, šeimos, kultūros, valstybės, mokyklos, draugijų, spaudos, istorijos reikšmė. Lietuvių charta pabrėžia lietuvių pastangas išsaugoti nepriklausomos Lietuvos tradicijas, kviečia lietuvius puoselėti tautinį patriotizmą, laisvės ir demokratijos siekius.
Dėl viso įšaldyto Rusijos valstybės turto panaudojimo. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kartu su JAV, Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Airijos, Čekijos, Ukrainos, Estijos, Moldovos, Latvijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Nyderlandų, Belgijos parlamentų ir Europos Parlamento atstovais pasirašė atvirą laišką, skirtą G7 lyderiams. Parlamentarai pažymi tikintys, kad „kitame susitikime G7 lyderiai priims sprendimą, ar ir kaip konfiskuoti nuo 2022 m. vasario mėnesio Vakarų šalyse įšaldytą iki 300 mlrd. eurų vertės siekiantį Rusijos valstybės turtą“.
„Kai kurių didžiųjų NATO šalių vadovai vis dar nesugeba iki galo apsispręsti dėl Ukrainos narystės NATO, nors šį siekį remia NATO šalių parlamentai, su kurių atstovais parlamentų užsienio reikalų komitetuose šiandien kreipėmės į G7 lyderius, reikalaudami panaudoti visą šalies agresorės įšaldytą turtą Ukrainos atstatymui ir gynybai“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis.