Seime prisiekė du naujai paskirti ministrai. Šiandien Seimo posėdyje prisiekė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas. Priesaikas priėmė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė iki šiol vadovavo Seimo Europos reikalų komitetui, buvo Seimo Pirmininko pavaduotoja, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė, Seimo nario pareigas eina nuo 2016 m. V. Šilinskas nuo 2021 m. ėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministro pareigas.
Pagal Konstituciją, ministrus skiria ir atleidžia Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Vyriausybės įstatymas numato, kad prieš pradėdami eiti savo pareigas ministrai turi prisiekti Seimo posėdyje.
Seimas padidino Lietuvos kvotą Tarptautiniame valiutos fonde. Seimas nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) didinimui nuo 441,6 mln. iki 662,4 mln. specialiųjų skolinimosi teisių. Taip Lietuvos Respublikos kvota TVF padidės 220,8 mln. specialiųjų skolinimosi teisių, arba 50 proc. Šį keitimą paskatino TVF kvietimas Lietuvai prisijungti prie TVF Finansinių operacijų plano (FOP) – mechanizmo, per kurį TVF, panaudodamas valstybių narių įmokų pagal kvotą TVF finansinius išteklius, atlieka finansines operacijas. „Nuo 2018 m. Lietuvos bankas suteikė TVF apie 27 proc. Lietuvos Respublikos kvotos TVF vertės finansavimą pagal FOP. Lėšos, pervestos pagal FOP, yra Lietuvos banko užsienio atsargų dalis ir už jas Lietuvos bankas gauna palūkanų“, − pažymi iniciatyvos rengėjai aiškinamajame rašte.
Lietuva, turėdama didesnę kvotą TVF, prireikus iš jos galėtų pasiskolinti daugiau, nes suteikiamos paskolos dydis priklauso nuo valstybės narės turimos kvotos dydžio. Paskutinius du dešimtmečius Lietuva nebesiskolino iš TVF. TVF kvotų padidinimas įsigalios, kai tam pritars ne mažiau nei 85 proc. visos TVF kvotos turinčios TVF valstybės narės. Lietuvos Respublikos kvota TVF sudaro 0,093 proc. visos TVF kvotos. Įsigaliojus TVF bendrajai kvotų peržiūrai, bendras Lietuvos dalyvavimas suteikiant TVF išteklius sumažės apie 19 mln. specialiųjų skolinimosi teisių, nes nebebus tęsiamas dvišalių paskolų mechanizmas, kurį įgyvendinant nuo 2021 m. dalyvauja Lietuvos bankas.
TVF valstybių narių kvotos peržiūrimos ne rečiau kaip kartą per 5 metus. TVF valstybių turimos kvotos TVF dydžiai nustatomi ir peržiūrimi atsižvelgiant į TVF valstybių narių kintančias santykines pozicijas pasaulio ekonomikoje bei TVF finansinių išteklių pakankamumą įvertinant numatomą TVF valstybių narių skolinimosi iš TVF poreikį. Lietuva TVF nare tapo nuo 1992 m.
Seimas paskyrė instituciją, atsakingą už internetinių tarpininkavimo paslaugų priežiūrą. Seimas priėmė Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų paslaugų priežiūros įstatymą, kuriuo užtikrinamos veiksmingos teisių ir teisėtų interesų gynimo priemonės internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, naudojantiems interneto paieškos sistemas. Iki šiol Reglamento priežiūra buvo patikėta teismų sistemai, kas, Europos Komisijos nuomone, nebuvo tinkamas šio teisės akto įgyvendinimas, todėl Lietuvai buvo inicijuota pažeidimo procedūra dėl netinkamo reglamento įgyvendinimo.
Priimtomis pataisomis Konkurencijos taryba yra paskirta prižiūrėti, ar internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai ir interneto paieškos sistemų teikėjai laikosi Reglamente jiems nustatytų reikalavimų. Nesilaikantiems Reglamento galės būti skiriamos baudos.
Bankų solidarumo įnašas pratęstas vieneriems metams. Seimas priėmė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas, pagal kurias solidarumo įnašo mokėjimą sutarta pratęsti vieneriems metams – 2025 metų mokėjimo laikotarpiui. Numatoma, kad šis bankų solidarumo įnašas bus planuojamo steigti Valstybės gynybos fondo dalis. Už 2023 metus bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio, prognozuojama, kad už 2024 metus finansų įstaigos perves panašią sumą. Pratęsus laikinojo solidarumo įnašo mokėjimą 2025 metais ir taikant 2019−2022 m. lyginamąjį laikotarpį laikinojo solidarumo įnašo bazei apskaičiuoti, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, kitais metais tikimasi surinkti apie 50−70 mln. eurų papildomų pajamų.
Kaip numatyta svarstomame Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte, planuojamo Gynybos fondo lėšomis bus siekiama įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti, finansuoti karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektus, įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.
Seimas patvirtino kultūros politiką reglamentuojantį įstatymą. Priimtame teisės akte apibrėžtas kultūros politikos tikslas – užtikrinti Lietuvos kultūros išsaugojimą, tęstinumą ir tarptautinį konkurencingumą, skatinti tolygią ir tvarią kultūros raidą ir plėtrą, didinti kultūrinę įtrauktį. Įstatyme reglamentuoti šie pagrindiniai kultūros politikos uždaviniai:
sudaryti sąlygas realizuoti žmogaus kultūrines teises ir laisves, įgyti kultūrinių ir kūrybinių kompetencijų ar jas tobulinti;
skatinti kultūros įvairovę, puoselėti Lietuvos etnografinių regionų kultūrinį savitumą;
užtikrinti tolygų kokybiškų kultūros paslaugų prieinamumą visoje Lietuvoje ir Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje;
stiprinti valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių institucijų ir įstaigų ir kultūros dalyvių bendradarbiavimą.
Reglamentuojant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant kultūros politiką, priimtame teisės akte įrašyta, kad kultūros prioritetams ir ilgalaikiams uždaviniams nustatyti Strateginio valdymo įstatyme nustatyta tvarka rengiama nacionalinė darbotvarkė.
Seimas pritarė brigados generolo Raimundo Vaikšnoro skyrimui Lietuvos kariuomenės vadu. „Ateinate vadovauti Lietuvos kariuomenei laikotarpiu, kurio tikrai nepavadinsime lengvu, geopolitinė situacija tolydžiai blogėja, atsiranda didžiuliai tarptautiniai politiniai blokai, formuojasi naujos koalicijos, vyksta daug įvairių procesų Europos Sąjungoje. Jums gali tekti kovoti. Šis klausimas yra labai rimtas ir karininkų korpusas, Lietuvos kariuomenė turi taip gyventi, kad gali tekti kovoti, tai nėra taip lengva. Praeitos kadencijos kariuomenės vadas sugebėjo padaryti daug darbų, kurie nukreipė kariuomenės vystymąsi reikalinga kryptimi, su Krašto apsaugos ministerijos parama, su visų mūsų parama iš tikrųjų buvo priimti esminiai sprendimai. Dabar šį sumanymą, šį planą, šiuos pinigus reikia paversti realia kovine galia“, – sakė Seimo narys Valdas Rakutis.
Seimo pritarimu rektoriai galės sudaryti komandą savo kadencijos laikotarpiui. Seimas leido valstybinių aukštųjų mokyklų statute nustatyti, kad su rektoriaus (direktoriaus) ar senato į pareigas skiriamais aukštosios mokyklos prorektoriais (direktoriaus pavaduotojais), kancleriu, fakultetų dekanais, prodekanais, katedrų vedėjais, centrų, institutų ar kitų akademinių padalinių vadovais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai, o su prorektoriais (direktoriaus pavaduotojais), kancleriu – rektoriaus (direktoriaus) įgaliojimų laikotarpiui.
Seimas patvirtino galimybę studentams suderinti privalomąją pradinę karo tarnybą ir studijas. Nuo 2024 m. liepos 1 d. Lietuvos piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, bus sudarytos sąlygos derinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą arba išeiti akademinių atostogų bet kuriuo studijų laikotarpiu ir atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Karo prievolės ir alternatyvios krašto apsaugos tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Priimtu įstatymu patikslinti stojimo į aukštąsias mokyklas antrosios konkursinės eilės reikalavimai, kad asmenims, norintiems stoti į aukštąsias mokyklas, būtų paskata iš karto po mokyklos atlikti 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą ir po tarnybos atlikimo jie galėtų stoti pagal antrosios konkursinės eilės sąlygas: į praktinės veiklos patirties trukmę bus įskaitoma ne tik darbo pagal darbo sutartį, savanoriškos veiklos pagal savanoriškos veiklos sutartį, bet ir privalomosios pradinės karo tarnybos, profesinės karo tarnybos ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos trukmė. Atlikta 9 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba prilyginama 12 mėnesių praktinės veiklos patirčiai. Šios nuostatos įsigalioja 2027 m. liepos 1 d.
Doc. dr. Stasys Tumėnas kviečia aplankyti fotografijų parodą „Ano meto atgarsiai: kaip 1988 metais eita į lietuvių kalbos valstybingumą“. Parodos autoriai – fotomenininkas Algirdas Musneckis ir Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Juozas Bindokas – fotografijose įamžino 1988 m. spalio 1 d. Šiauliuose, Saulės laikrodžio aikštėje, vykusią teatralizuotą Kalbos šventę. Prisimintina, kad pastaroji šventė buvo 1988 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių inžinierių namuose surengtos konferencijos „Dabartinė kalbos situacija ir perspektyvos“ tąsa. Po Kalbos šventės organizacinės komisijos nariai kreipėsi į Aukščiausiąją Tarybą, kad lietuvių kalbai būtų suteiktas valstybinės kalbos statusas.
Fotografijų paroda siekiama ne tik prisiminti istorines Kalbos šventės akimirkas, bet ir atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, konstitucinės vertybės, situaciją šiandien. „Nusprendėme paminėti šią sukaktį, nes mūsų lietuviškas žodis, deja, po 36 metų tapo varymo iš Lietuvos objektu“, – sako Seimo Kultūros komiteto narys, parodos iniciatorius dr. Stasys Tumėnas. Paroda Seimo III rūmų parodų galerijoje bus eksponuojama birželio 26 – liepos 10 dienomis.