Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos 2021 m. įsteigtas vardinis medalis yra skirtas pažymėti didžiojo mineralogo, švietėjo, rektoriaus, humanisto, pasaulinio garso mokslininko Ignoto Domeikos 220 metų gimimo sukaktį (1802–1889). 
Medalį 2022 m. sukūrė žinomas dailininkas Petras Repšys, o 2023 m. nukaldino Lietuvos monetų kalykla Vilniuje. Tais metais pirmieji medaliai pasiekė jo kūrėjus ir mecenatus.
2023 m. Ignoto Domeikos draugijos valdyba šiuo atminimo medaliu už nuopelnus mokslui ir tautos pažangai apdovanojo profesorių Juozą Paškevičių (1923–2023), akademikus Benediktą Juodką, Vytautą Sirvydį, Aivarą Kareivą, I. Domeikos paveldo tyrėjus – akademiką Gediminą Motuzą-Matuzevičių, prof. Joną Anuškevičių, istorikę dr. Redą Griškaitę, alpinistą Vladą Vitkauską, kino operatorių Vytą Jankevičių, skulptorius Valdą Bubelevičių ir Leoną Pivoriūną.
Gvidas Raudonius, Aistė Railaitė, akad. Algimantas Grigelis,
Antanas Marcinonis, LMA prezidentas Jūras Banys. B. Paukščio nuotr.
Šiemet nauji apdovanojimai papildė Ignoto Domeikos medalio laureatų gretas. Birželio 4 d. Lietuvos mokslų akademija pakvietė į renginį „Popietė su Ignotu Domeika“, siekdama paminėti datą, kai 1838 m. birželio 2 d. I. Domeika su bendrakeleiviais po keturis mėnesius trukusios kelionės iš Plymuto (angl. Plymouth) Anglijoje į Čilę, Andų kalnuose, jau prasidėjus žiemai, aukštybinėje Uspallatos perėjoje kirto Argentinos ir Čilės sieną. Tą dieną aukštai iš kalnų I. Domeikai atsivėrė naujas saulės nutviekstas pasaulis. Ar jis numatė, ar laukė, kad jo Andų tyrinėjimai ir atradimai atneš jam pasaulinę šlovę, kad jie pakeis Čilės valstybės civilizacijos kryptį? To jis turbūt nenumatė, bet tai įvyko…
Petras Repšys, 2022 m. A. Grigelio nuotr.
„Popietę su Ignotu Domeika“ įžangos žodžiu pradėjo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas Jūras Banys. Po to draugijos kancleris dr. Bernardas Paukštys paskelbė šių metų nominacijas. Laureatai buvo apdovanoti Ignoto Domeikos atminimo medaliu.
Pranešimą apie I. Domeikos tyrimus „Andai ir Atakamos geologija“ padarė akad. Gediminas Motuza-Matuzevičius, o pranešimą „Araukanija ir Čilės mapučiai“ – dr. Reda Griškaitė. Apie I. Domeikos bareljefo sukūrimą Vilniuje ir jo atidengimą 2002 m. ant Bazilijonų vienuolyno vartų pasisakė skulptorius Valdas Bubelevičius. Apie bareljefo plokštę, sukurtą 2008 m. I. Domeikos namui-muziejui, įsteigtam Čilėje, Santjage, Cueto gatvėje, papasakojo skulptorius Leonas Pivoriūnas. Mintį, kad Vilniui reikėtų sukurti I. Domeikos skulptūrinį biustą, aptarė akad. Algimantas Grigelis. Popietėje buvo parodytas vaidybinis filmas „Ignotas Domeika. Ilgas sugrįžimas“, 2017 m. sukurtas režisieriaus Vladimiro Bokuno studijoje, kaip jo dovana Ignoto Domeikos draugijai.
Popietė baigėsi prasmingais pokalbiais prie kavos puodelių. Manome, kad birželio 2-oji galėtų tapti tradicine Ignoto Domeikos ir jo laikmečio minėjimo diena Lietuvos mokslų akademijoje. Laureatų diplomų apibendrinti įrašai, pristatantys jų asmenybes, gali būti svarbus mokslo kultūros paveldas.
Šių metų laureatai:
• už nuopelnus geologijos mokslui ir hidrogeologijos krypties plėtotę, lyderystę Lietuvos geologų bendruomenėje, už efektyvias verslo inovacijas, minint 40-ies metų darbinės veiklos sukaktį, apdovanotas Antanas Marcinonis – inžinierius, geologas, hidrogeologas, Geologijos įmonių asociacijos įkūrėjas, hidrogeologijos verslo pradininkas, mokslo ir kultūros projektų rėmėjas bei mecenatas, knygų leidėjas ir bendraautoris;
• už nuopelnus menų plėtotei ir kultūros puoselėjimą, už žymių geologijos mokslininkų paminklinių bareljefų atkūrimą ir glaudžius ryšius su geologijos mokslų bendruomene, akademiko Vytauto Gudelio paveldo išsaugojimą ir jo vardo garsinimą apdovanotas Gvidas Raudonius – dailininkas keramikas, Lietuvos ir tarptautinių keramikos meno parodų, simpoziumų ir bienalių dalyvis, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas (1994–1998), keramikos kompozicijų kūrėjas, socialinio keramikos meno projekto „Lipdau pasaulį ir save“ kuratorius, vienas iš akademiko Vytauto Gudelio fondo (2023) steigėjų;
• už nuopelnus bibliotekų mokslui, istorinio ir kultūros paveldo tyrimus, ilgametę veiklą mokslo istorikų bendruomenėje apdovanota Birutė Railienė – bibliografė, humanitarinių mokslų daktarė, mokslo istorikė, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos mokslinė sekretorė, Tarptautinės mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos Bibliografijos ir archyvinių įrašų komisijos vicepirmininkė, žymiojo švietėjo, chemijos ir medicinos korifėjaus Andriaus Sniadeckio paveldo puoselėtoja, kolekcininkė, knygų ir albumų autorė;
• už nuopelnus mokslo filosofijos plėtrai ir technologijų istorijos žinių sklaidą, Amerikos lietuvių ir nepriklausomos Lietuvos mokslo ryšių atkūrimą ir puoselėjimą, ilgametę mokslinę ir pedagoginę veiklą JAV bei Lietuvos universitetuose, už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanotas Romualdas Šviedrys – mokslo istorikas ir technologijų raidos tyrėjas, mokslų daktaras, Niujorko politechnikos universiteto profesorius, kelių JAV universitetų ir tarptautinių korporacijų ekspertas, Kauno technologijos universiteto garbės daktaras, Lietuvos ir Baltijos valstybių mokslo istorikų ir filosofų asociacijų narys, didžiojo mineralogo, švietėjo, rektoriaus Ignoto Domeikos paveldo tyrėjas ir jo atsiminimų leidėjas, knygų autorius, mokslo istorijos tyrimų rėmėjas ir mecenatas, Lietuvos UNESCO komisijos projekto „Lietuvos mokslininkai – pasauliui“ kūrėjas, Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiaus kavalierius.
Sveikiname laureatus.
Akad. Algimantas Grigelis
Autorius yra Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas.