1958 01 02 – 2024 07 06
Lietuvos žurnalistų bendrija ir visa Lietuva neteko Vitalijaus Karakorskio. Jam 2014 metais buvo paskirtas aukščiausias Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Šis apdovanojimas skirtas įvertinant tvirtą pilietinę poziciją, taip pat nuopelnus tolerancijai ir savitarpio supratimui tarp Lietuvos etninių bendrijų. Premija laureatui įteikta 2015 m. sausio 10 d.
LŽD svetainėje prieš kurį laiką buvo rašoma: „Daugiau kaip dvidešimtmetį Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje transliuojama laida apie Lietuvos žydus „Menora“. Visą šį laiką nepamainomu jos redaktoriumi dirba žurnalistas V. Karakorskis. Nors laidos pavadinimo paantraštėje teigiama, kad ji – „apie Lietuvos žydus“, iš tikrųjų yra ne visai taip. Teisingiau būtų pasakyti, kad laida skirta mūsų šalies istorijai, mūsų valstybės dabarčiai ir praeičiai, kurios integralia dalimi yra ir Lietuvos žydų bendruomenė.
Kurioje dar televizijos laidoje žiūrovai galėjo sužinoti apie pirklį, kovų už nepriklausomybę laikais iš Lenkijos (!) nupirkusį arklių besikuriančiai Lietuvos kariuomenei? Kas dar visuomenei papasakojo apie iš Merkinės kilusį JAV Masačusetso (angl. Massachusetts) valstijos senatorių, 1919-aisiais pradėjusį mūsų valstybės pripažinimo vajų Šiaurės Amerikoje? Kas dar Lietuvos istorijos mėgėjams priminė Vilniaus pirklio sūnų Bereką Joselevičių, XVIII a. pabaigoje savo lėšomis sutelkusį ir apginklavusį žydų raitelių būrį kovai su Rusijos imperijos okupantais?
Visa tai – „Menoros“ temos, atrastos ir papasakotos V. Karakorskio. Ir ne tik tai. „Menoros“ herojais yra tapę džiazo muzikantai ir dailininkai, skulptoriai ir pokario partizanai, politikai ir verslininkai. Visi tie, kurių nuopelnai mūsų valstybei ir visuomenei neabejotini, tie, kuriuos neretai kažkodėl pamiršta „didžiosios“ laidos ar visuomenės informavimo priemonės… Iš nedidelio biudžeto egzistuojanti laida rado laiko išmaniai pristatyti palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, reabilituoti apdergtą Lietuvos partizaną Juozą Lukšą-Daumantą ir papasakoti apie žydus gelbėjusius lietuvius bei įrodyti netikėtą dalyką, kad nėra didesnių antisemitų bei neonacių už Kremliaus šeimininkus.
Žurnalisto Vitalijaus Karakorskio profesiniai interesai neapsiribojo vien senąja ir naująja mūsų valstybės istorija. Kiekviename savo darbe ar projekte, kuriame dalyvavo, jis parodo aiškią ir nedviprasmišką asmeninę pilietinę poziciją. Pavyzdžiui, agituodamas už stojimą į euroatlantines struktūras laidose „Faktų aNATOmija“ ir „Atlanto krantas“ ar imdamasis visuomeninės publicistikos laidose „Akiračiai“ ir „Presingas“. Visos jos skirtingu metu transliuotos Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo eteryje. Be to, svarius, gerai argumentuotus V. Karakorskio straipsnius bei komentarus buvo galima skaityti žurnale „Veidas“, interneto naujienų portale „Balsas.lt“.
Dr. Vytautas Sinica „Veidaknygėje“ rašo:
„Pažiro netektys. Atėjo žinia: Valstybės dieną mirė iškilus žurnalistas ir visuomenininkas Vitalijus Karakorskis. Labai kuklus, kultūringas, garbingas, sąžiningas žmogus. Daugelio žurnalistams skirtų premijų laureatas. Nacionalinio susivienijimo steigėjas, norėjęs tik prisidėti prie steigimo, vėliau iš partijos pasitraukęs.
Apie tą sąžiningumą byloja ir šis epizodas. Prieš keletą metų būtent Vitalijus Karakorskis viešai iškėlė faktą, kad Berlyne diplomatinę tarnybą prieš pat karą ėjęs Kazys Škirpa suorganizavo pasus ir taip padėjo nuo prasidėjusio persekiojimo iš Trečiojo Reicho pabėgti ne vienam žydui. Istorikai, kiek man žinoma, šią jo archyvinę medžiagą ignoravo, bet mes čia ne apie Škirpą, kaip žydų gelbėtoją. Mes apie Vitalijų Karakorskį, kuriam, savaime suprantama, nebuvo nei patogu, nei lengva Lietuvos žydų bendruomenės akyse kalbėti tokius dalykus. Bet tiesa visada buvo svarbesnė, kad ir kaip ją priimtų aplinkiniai. Tiesus, tad dažniausiai kai kam „nepatogus“ žmogus. Gal todėl, nors LRT radijuje kelis dešimtmečius rengė laidas „Menora“ apie Lietuvos žydų gyvenimą ir ne tik juos, LRT nenuskambėjo jokia žinia ir joks nekrologas apie jo mirtį. Velniškai nesmagiai keista.
Ačiū, Vitalijau, už visus jūsų darbus.“