Ruošdamasis paminėti artėjančią Tautinio kostiumo dieną, Lietuvos nacionalinis muziejus supažindina su unikalių etnomados aprangos priedų ir aksesuarų linija. Joje pristatomi vienetiniai rankų darbo tekstilės gaminiai, skirti šiuolaikiškiems, bet kartu ir įkvėpimo praeities tradicijoje ieškantiems žmonėms, kuriems nesvetimi aukšti kokybės ir tvarumo standartai. Lietuvos nacionalinio muziejaus etnomados linijos asortimentą sudaro originalių muziejuje saugomų eksponatų rekonstrukcijos ir profesionalų sukurtos interpretacijos, kurios atkartoja autentiškus raštus, ornamentus ir spalvų derinius.
Unikalūs rankų darbo gaminiai
Kiekvienas, apsilankęs Lietuvos nacionalinio muziejaus elektroninėje parduotuvėje, atras platų pasirinkimą – nuo juostų, riešinių, dėklų daiktams iki vytinių apyrankių ar skirtukų knygoms. Trokštantiems saviraiškos laisvės planuojama pasiūlyti ir natūralius, staklėmis austus audinius, kurie leis eksperimentuoti, kuriant savo drabužius ar aprangos priedus. Visus dirbinius muziejuje veikiančiose tekstilės atkūrimo dirbtuvėse pagamino sertifikuotos tradicinių amatų meistrės.
„Gamybos procese nėra pasitelkiamos jokios mašinos. Viskas padaroma mūsų pačių rankomis, naudojant rankines audimo stakles arba tiksliai atkartojant naminio audimo, nėrimo ar siuvinėjimo technikas. Naudojame natūralias ir kokybiškas medžiagas bei audinius, kurių autentiškos spalvos išgaunamos, siūlus dažant augaliniais ir pirktiniais dažais“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus tekstilininkė Lina Ausiejienė.
Įprastai šiose dirbtuvėse daromos XVIII a.–XX a. pradžios valstiečių šventinės aprangos kopijos ir rekonstrukcijos, kurios nuolat papildo muziejuje sukauptą didžiausią Lietuvoje minėto laikotarpio rinkinį. Jų sėkmę lemia tai, kad atkuriant tekstilę darniai dirba įvairių sričių specialistės: siuvėja, siuvinėtoja Alina Žemienė, audėja Eglė Raškovskienė, pynėja, audėja Daiva Ona Šopienė, tekstilininkė Lina Ausiejienė. Visą darbą atlieka sertifikuotos tradicinių amatų meistrės audėjos, mezgėjos, pynėjos, siuvėjos, siuvinėtojos; joms talkina batsiuviai ir juvelyrai.
Ilgaamžė tradicija – šiuolaikiškai
„Tradicija, kuri yra užkonservuota tokiu pavidalu, kokiu gyvavo ilgą laiką, nebūtinai yra vienintelė forma gyvuoti toliau. Mes keičiamės, kultūra kinta, todėl ir tradicija turi būti besivystantis dalykas“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė. Ji primena ir tai, kad Kazys Varnelis jau ir taip modernius Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojus stebino savo optinio meno tapybos darbais, kuriems įkvėpimo sėmėsi būtent etnografiniuose jo motinos austuose raštuose: „Tradicijos interpretavimas leidžia dalykuose įžvelgti kažką naujo ir gana inovatyvaus, bet kartu labai atpažįstamo.“
Vienetiniai gaminiai, garantuotas ilgaamžiškumas
Dėvint šiuos gaminius, tampama savos istorijos ir tradicijos ambasadoriais. Kartu yra skleidžiamos lėtos ir atsakingos mados idėjos. Atradus patikusį tekstilės gaminį, vertėtų neatidėlioti jo įsigijimo, nes kiekvienas jų – vienetinis. Pagaminti net ir mažiausią aksesuarą prireikia ne tik laiko, bet ir įgūdžių, meistrystės. „Tai lėtoji ir atsakinga mada, kuri paneigia paprastą vartotojišką požiūrį, kad viskas turi būti prieinama čia ir dabar. Tekstilininkės savo patirtį įaudžia į kiekvieną gaminį, todėl, įsigydami jį, įsigyjate laiką, o šiame skubančiame pasaulyje tai – reta. Kartu tai yra ilgaamžiai dalykai, kurie dėl savo kokybės tarnaus labai ilgai, galbūt netgi galės būti perduoti kitiems“, – sako R. Kačkutė. Įsigyti etnomados tekstilės gaminių galima Lietuvos nacionalinio muziejaus elektroninėje parduotuvėje. Parengė Lietuvos nacionalinio muziejaus komunikacijos specialistė Živilė Stadalytė