1930 metais minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, visoje Lietuvoje vyko šiai sukakčiai skirti masiniai renginiai.
Jų metu buvo renkamos lėšos Vytauto Didžiojo fondui, kurio vienas iš tikslų – tautinio muziejaus sukūrimas. Šiame muziejuje planuota saugoti ir demonstruoti visa tai, kas brangu tautai, kas sietų ateitį su praeitimi, kiekvienam primintų didvyrius ir skatintų lankytojų tautinę ir valstybinę dvasią.
Vytauto Didžiojo fondui aukojusių asmenų kortelių kataloge yra ir Lietuvos universiteto (vėliaus – Vytauto Didžiojo universiteto) profesoriaus Konstantino Regelio kortelė. Joje rašoma, kad prof. K. Regelis maloniai prisidėjo, paaukodamas šiam kilniam tikslui.
1930 metais buvo numatyta Kaune, Vytauto kalne surengti Vytauto Didžiojo metų Žemės ūkio ir pramonės parodą, kuri vyktų penkias dienas – nuo birželio 18 iki 23 d. 1930 m. gegužės pabaigoje vykusiame Vytauto Didžiojo komiteto parodos paviljono komisijos posėdyje, kuriam pirmininkavo Bronė Girienė, buvo pasiūlyta šiame paviljone ne tik eksponuoti istorinius dokumentus ir eksponatus, bet ir atspindėti Vytauto laikų augaliją ir gyvūniją. Šiuo klausimu rengėjams buvo pasiūlyta kreiptis į profesorius – Konstantiną Regelį ir Tadą Ivanauską. Vytauto Didžiojo paviljono eksponatus planuota surašyti į katalogą, kuri redagavo dail. Jonas Juozas Burba, įvadinius žodžius turėjo parašyti prof. Eduardas Volteris ir dr. H. Kairiūkštytė-Jacynienė. Katalogas turėjo būti gausiai iliustruotas ir siekti net 120 puslapių.
1930 m. birželio 3 d. vykusiame statomo Vytauto Didžiojo paviljono komisijos posėdyje dalyvavo ir prof. K. Regelis. Jis pasižadėjo parengti medžiagą apie tai, kokie buvo būdingiausi Vytauto Didžiojo laikų augalai. Kaip rašo tuometinė spauda, Vytauto Didžiojo paviljonas-paminklas buvo savotiškos statybos, 19 metrų aukščio, panašus į bokštą, kainavęs 40 tūkst. litų. Jame buvo rodomi eksponatai, vaizduojantys Vytauto Didžiojo laikus. Tačiau nei spaudoje, nei moksliniuose darbuose nieko neužsimenama apie profesorių K. Regelio ir T. Ivanausko atliktus darbus.
1939 metais, Lietuvai dalyvaujant pasaulinėje parodoje Niujorke, Vytauto Kašubos sukurta gipsinė Vytauto Didžiojo skulptūra, apsupta augalų, buvo eksponuojama Lietuvos paviljono Garbės salėje. Nors ir nėra jokių paminėjimų, tačiau galima numanyti, kad tai buvo Vytauto Didžiojo laikus menantys augalai. Kuriant šią kolekciją, prisidėjo Vytauto Didžiojo universiteto prof. K. Regelis.