Vilniuje, buvusios areštinės (T. Kosciuškos g. 1) pastato teritorijoje, vykdant archeologinius tyrimus, aptikta vertingų radinių ir Vilniaus miesto ištakų medinių statinių fragmentų.
Šiuos tyrimus 1390 m. kryžiuočių sudegintos Kreivosios pilies įtvirtintame papilyje atlieka UAB „Enero“ ir MB „Miestų archeologija“. Tyrimams vadovauja archeologas dr. Atas Žvirblys.
Lietuvos nacionalinis muziejus, prieš pradėdamas buvusios areštinės pastato ir jo aplinkos tvarkymo darbus, užsakė atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Juos vykdant buvusios areštinės kieme, buvo aptikta vertingų radinių ir medinių statinių fragmentų. 2 metrų gylyje buvo rastos 3,5×3,5 m dydžio medinio rentinės konstrukcijos pastato liekanos su krosnies plytiniu pamatu. Šalia šio pastato atidengta ir kitų medinių statinių fragmentų, kurie galėjo funkcionuoti kaip priestatai arba žymėti naujus statybų etapus. Tyrimų metu rasta įvairių daiktų, pasakojančių apie Kreivosios pilies papilio gyventojų kasdienybę. Ypač įdomūs ir svarbūs yra mediniai ar odiniai dirbiniai, kurie šlapioje terpėje išliko beveik nesuirę. Tai XIV a. būdingos avalynės dalys, mediniai dirbiniai, tarp kurių išsiskiria XIII–XV a. pradžiai būdinga medinė lazda su buožele. Tokios lazdos siejamos su pagoniška kultūra.
Šalia minėto pastato aptikta įdomi karkasinė stačiakampio formos konstrukcija, kurią sudarė suręsti rąstai ir kuolų eilė. Preliminariai galima teigti, kad tai XIV a. antroje pusėje statyto gynybinio pylimo konstrukcinė dalis, virš kurios turėjusi būti tvora, sauganti papilio gyventojus nuo antpuolių. Minėtų medinių statinių ir karkasinės konstrukcijos liekanos apytiksliai XVII a. buvo suardytos, statant medinį šulinį. Tyrinėjant šulinio vidų, nustatyta, kad XVIII a. pradžioje ar kiek vėliau jis buvo nustotas naudoti pagal paskirtį, vėliau užpiltas žemėmis. Šulinyje rasta daug keraminių indų šukių, gyvūnų kaulų, aptikta medinė ližė ir kibiro šulas. Tai rodo, kad paskutiniame naudojimo etape šulinys tarnavo kaip šiukšlių duobė. Netoli šulinio dugno aptikta žmogaus kaukolė.
Archeologiniai tyrimai tęsiami ir tikimasi, kad atradimai padės įminti ne vieną istorinę mįslę. Mokslininkai ruošiasi tirti surinktą archeobotaninę ir paleozoologinę medžiagą. Bus atlikti medienos dendrochronologiniai tyrimai. Šie radiniai netrukus pasieks Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro dirbtuves, kur bus išsaugoti ateities mokslininkų tyrimams ir po tyrimų papildys Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus ir ekspozicijas.
Jurga Strimaitienė
Autorė yra LNM Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė