Prieš 200 metų Tartu observatorija įsigijo didįjį Fraunhoferio teleskopą refraktorių, kuriuo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė ir jo pagalbininkai atliko stebėjimus, būtinus nuo Norvegijos šiaurės iki Juodosios jūros nutįsusio geodezinio lanko matavimui. Šiai sukakčiai buvo skirta šių metų birželio 13–16 dienomis Tartu universitete surengta XXXI Baltijos mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos konferencija. Sveikinimo žodyje asociacijos prezidentas Peeter Müürsepp priminė susirinkusiems, kad nuo šios organizacijos įkūrimo kas antri metai vis kitoje valstybėje rengiamos konferencijos. Jos buvo atidėtos tik porą kartų.
Džiugina pastarųjų konferencijų tarptautiškumas: šiemet sulaukta pranešėjų ne tik iš Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, bet ir Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Ispanijos, Šveicarijos, JAV, Izraelio bei Norvegijos.
Plenariniame pranešime Gudrun Wolfschmidt aptarė Jozefo Fraunhoferio (1787–1826) pasiūlytų inovacijų svarbą tiksliųjų prietaisų tobulėjimui. Ji apibūdino valstybėse apie Baltiją anksčiausiai įkurtų observatorijų architektūrinius sprendimus ir priminė astronomijos paveldo objektų registrą www.web.astronomicalheritage.net, kuriame šalia kitų 110 objektų pristatyta ir Vilniaus observatorija. Antrasis plenarinės sesijos pranešėjas prof. James Ladyman atkreipė klausytojų dėmesį į šiuolaikinės chemijos mokslo raidos sąryšį su mokslinių prietaisų tobulėjimu. Šią temą mokslo filosofas gvildena ir savo knygose.
Lietuva konferencijoje pateikė net septynis pranešimus, skirtus įvairioms mokslo istorijos temoms. Etnokosmologijos muziejaus vadovas Linas Šmigelskas pristatė kartu su prof. Libertu Klimka parengtą pasakojimą apie Lietuvos teritorijoje esančių Struvės geodezinio lanko punktų paminklus, jų žymėjimą ir lankymą.
Mokslo istorijos paminklus patraukliai pristatyti lankytojui dažnai nėra lengva. Šią mintį pratęsė Suomijos atstovų pranešimai apie jos šiaurėje šiuo metu esančius Struvės lanko punktus. Mokslo istorijos patrauklaus pristatymo jaunimui temą gvildeno Norvegijos atstovai, kurie parengė net tris pranešimus. Juose aptarta nuo 2012 metų rengiamų moksleivių švietimo renginių Oslo istorinėje observatorijoje sėkmės istorija, panaudojant autentiškų objektų faksimiles, kalbant su jaunimu apie mokslo istoriją. Pabrėžta, kad svarbu tirti ir dėstymo metodų istoriją.
Vilniaus universiteto doktorantė Ignė Rasickaitė pasidalino jos vykdomo tyrimo apie psichologijos istoriją sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje, aptardama 1944–1969 m. situaciją, kai tarpukariu aktualią eksperimentinę psichologiją buvo užgožęs beveik absoliutus pedagoginės psichologijos dominavimas. Tokia padėtis ėmė keistis tik po 1966 metais Maskvoje įvykusio Tarptautinio psichologijos kongreso.
Gamtos tyrimų centro atstovės Aurika Ričkienė ir Ilona Jukonienė perskaitė pranešimą apie pelkių svarbą ekologijai ir jų eksploatavimo istoriją. XX a. pirmoje pusėje buvo ištirtos ir atskirose monografijose aprašytos trys Lietuvos aukštapelkės: Aukštumalos, Kamanų ir Šepetos. Šiuo metu Aukštumalos pelkė – beveik sunaikinta, Šepetos durpynas tebeeksploatuojamas, todėl sunaikintas beveik visas pelkės masyvas. Tik Kamanos yra gamtinis rezervatas.
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geologijos muziejaus vadovė Eugenija Rudnickaitė papasakojo apie 1803 metais įkurtų Geologijos ir mineralogijos katedros bei muziejaus istoriją. Mineralų kolekcijos buvo kaupiamos dar nuo Vilniaus akademijos laikų, tačiau XIX a. daug jų prarasta, daugumą vertybių išvežus į Rusijos imperijos universitetus. 1940 metais Vilnių pasiekė ir Kauno universiteto mineralogijos kolekcijos, tačiau universiteto laikino uždarymo metu dingo apie 75 proc. rinkinių. Pokariu muziejus buvo atkurtas, dalį rinkinių pavyko susigrąžinti iš Odesos.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atstovė Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, pasitelkusi kelių atvejų analizę, atskleidė XIX a. pradžioje Vilniuje įkurtose medicinos klinikose taikytą terapijos praktikos istoriją. Čia taikyti tuo metu įprasti gydymo būdai, tarp kurių buvo ir kraujo nuleidimas, ir vaistai su gyvsidabriu. Medicinos istorijos dėstymo patirtimi dalijęsis Aistis Žalnora atskleidė, kaip naudinga skaityti autentiškus medikų atsiminimus, grąžinančius medicinai žmogiškumą. Tokie tekstai perteikia epochos nuotaiką, sudomina studentus, moko drąsos pripažinti galimas klaidas, užuot jas slėpus.
Vilniaus universiteto bibliotekos atstovė Veronika Girininkaitė savo pasakojimą apie Vilniaus universiteto istorinės observatorijos astronominius prietaisus papildė pranešimu apie universiteto bibliotekoje tyrėjams svetainėje www.kolekcijos.biblioteka.vu.lt jau atvertus rankraščius (laiškus, sąskaitas, inventoriaus aprašus ir kt.), teikiančius duomenų apie prietaisų gamybą ir transportavimą.
Skaitmeninius išteklius, teikiančius prieigą prie rankraščių, susijusių su A. Humboldto ekspedicijų dokumentais, pateikiamais svetainėje www.edition-humboldt.de, pristatė Berlyno ir Brandenburgo mokslų akademijos atstovas Florian Schnee. Šioje svetainėje pateiktos rankraščių faksimilės, o perrašyti tekstai yra sukoduoti, pasitelkus TEI XML, taip palengvinant informacijos paiešką.
Konferencijoje – šalia pagrindinių (mokslinių instrumentų gamybos istorijos ir geodezinio Struvės lanko atminimo) temų netruko pranešimų ir iš kitų sričių: mokslo institucijų istorijos, medicinos ir antropologijos istorijos, mokslo filosofijos, mokslo populiarinimo ir edukologijos. Buvo ir tam tikros epochos diskurso analizės, siekiant įvertinti to meto visuomenės nuostatas ir stereotipus, mokslo santykio su kolonializmu apmąstymo. Su konferencijos programa ir pranešimų santraukomis galima susipažinti www.bahps.org.
Abiejose konferencijos sekcijose išklausyti 43 pranešimai. Tris dienas vykusias sesijas papildė praktinis seminaras, surengtas senojoje observatorijoje, ir universiteto muziejaus apžiūra. Konferencijai baigiantis, vadovavimas Baltijos asociacijai iškilmingai perduotas Latvijos atstovėms. Nutarta 2026 metais susitikti Rygoje.
Veronika Girininkaitė