Prisiekė naujieji ministrai. Rugpjūčio 13 d. Seimo posėdyje prisiekė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės teikimus, A. Pečkauską ir K. Starkevičių ministrais paskyrė rugpjūčio 5 d.
A. Pečkauskas nuo 2021 m. gegužės ėjo sveikatos apsaugos viceministro pareigas, kuravo farmacijos politikos, sveikatos draudimo bei asmens sveikatos sritis. Anksčiau jis ėjo Respublikinės Kauno ligoninės direktoriaus medicinai pareigas, dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikose, vienoje iš Londono ligoninių. K. Starkevičius iki šiol vadovavo Seimo Ekonomikos komitetui, 2008–2012 m. buvo žemės ūkio ministru, Seimo nario pareigas eina nuo 2004 m.
Neeilinė Seimo sesija. Rugsėjo 3 d., vadovaujantis Seimo statuto 86 straipsniu ir atsižvelgiant į 49 Seimo narių siūlymą, sušaukta neeilinė Seimo sesija. Neeilinėje sesijoje planuota apsispręsti dėl pritarimo Andriaus Kubiliaus kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius.
Seimas priėmė galutinius sprendimus dėl ūkininkų gaminamų tradicinių alkoholinių gėrimų ir naminių alkoholinių gėrimų gamybos valstybinis reglamentavimo ir dėl draudimo nuo 2024 m. lapkričio 1 d. uždrausti veisti, parduoti ar kitaip perleisti, eksponuoti gyvūnus, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar fiziologines funkcijas.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pristatė siūlymą, kad Krašto apsaugos sistemos įstaigų ir Vidaus reikalų ministerijos pavaldume esančių biudžetinių įstaigų iš užsienio šalių partnerių gaunama parama ginkluote, amunicija, kita karinės paskirties, kriminalistiniams tyrimams skirta įranga, su gaunamų prekių naudojimu susiję paslaugos (mokymai), naudojami teisės aktuose nustatytoms ir viešąjį interesą atitinkančioms valstybės įstaigų funkcijoms nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos ir nusikalstamumo prevencijos srityse vykdyti, nebūtų apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu.
Seimui pateiktas siūlymas atkurti Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijos plotą iki pradinio – 218 ha ir patikslinti Šiaulių LEZ tikslus, nustatytus Šiaulių LEZ įstatyme.
Seimas leido ūkininkams gaminti „samanę“. Seimas rugsėjo 3 d. leido kaimo turizmo paslaugas teikiantiems ūkininkams gaminti alkoholinius gėrimus. Įstatyme apibrėžta, kad ūkininko pagamintu tradiciniu alkoholiniu gėrimu bus laikomas iki 65 procentų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos alkoholinis gėrimas, pripažintas tautinio paveldo produktu, kaip apibrėžiama Tautinio paveldo produktų įstatyme, ir gaminamas ūkininko, kaip jis apibrėžiamas Ūkininko ūkio įstatyme, teikiančio kaimo turizmo paslaugas.
Nustatyta, kad Lietuvoje leidžiama gaminti natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – ne didesnė kaip 18 procentų (alaus – ne didesnė kaip 9,5 procento), ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti. Ūkininkams, apibrėžtiems Ūkininko ūkio įstatyme, nuosavybės teise priklausančioje kaimo turizmo sodyboje teikiantiems kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas, užtikrinantiems kaimo turizmo paslaugų prieinamumą asmenims su negalia ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka sertifikavusiems gaminamus alkoholinius gėrimus, kaip tautinio paveldo produktus, leidžiama gaminti tradicinius alkoholinius gėrimus kaimo turizmo sodybose ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti ir (arba) degustuoti vietoje. Per kalendorinius metus galima bus pagaminti ne daugiau kaip 100 litrų tradicinių alkoholinių gėrimų.
Ūkininkų pagaminti tradiciniai alkoholiniai gėrimai turės būti nedelsiant išpilstyti į ne mažesnę kaip 0,2 litro, bet ne didesnę kaip vieno litro stiklinę tarą. Šie alkoholiniai gėrimai turės būti žymimi aiškiai matomomis etiketėmis, kuriose bus nurodytas etiketės numeris, tradicinį alkoholinį gėrimą pagaminusio ūkininko vardas ir pavardė, šio produkto pagaminimo data ir laikas, sudėtis ir tūrinė etilo alkoholio koncentracija procentais. Šio įstatymo pakeitimams pritarė 63, prieš balsavo 15, susilaikė 22 Seimo nariai. Pataisos įsigalios 2024 m. spalio 31 d.
Seimo lankytojų centro veiklos penkmetis. Rugsėjo 10 d. Seimo lankytojų centras paminės savo penktąjį gimtadienį ir visiems svečiams pristatys naujovę – galimybę įsigyti suvenyrų su Seimo simbolika.
„LTG Link“ planas naikinti bilietų kasas – diskriminacinis ir galimai pažeidžiantis įstatymus. Dėl UAB „LTG Link“ planų naikinti visas bilietų kasas geležinkelio stotyse ir kaip alternatyvą įrengti technologijas, leidžiančias atsiskaityti tik elektroniniu būdu, Seimo narys Eugenijus Sabutis kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydamas įvertinti, ar toks įmonės sprendimas nepažeidžia įstatymų, nes galimai bus diskriminuojama didelė visuomenės dalis, ypač senyvo amžiaus žmonės.
Seimo narys pastebi, kad keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ sprendimas nuo vasaros pabaigos visoje Lietuvoje atsisakyti bilietų kasų sukėlė didelį pasipiktinimą ir tik neigiamų reakcijų, tačiau įmonei tai įspūdžio nepadarė. E. Sabučio nuomone, „LTG Link“ atviru tekstu ir toliau yra pasiryžusi tiesiog ignoruoti dalį gyventojų. „Net privačios prekybos įmonės nesiima tokių drastiškų ėjimų, savo parduotuvėse nenaikina fizinių kasų ir palieka atsiskaitymų alternatyvas, o čia kalbame apie valstybės įmonę, kuriai taikomi ir socialiniai aspektai. Nuolat pabrėžiame, kad valstybei priklausančios įmonės turėtų teikti absoliučią pirmenybę žmogui, o ne finansiniams išskaičiavimams. Todėl ir manome, kad į tokius keleivių vežimo bendrovės veiksmus atidžiau turėtų pasižiūrėti valstybinės priežiūros institucijos“, – pabrėžia Seimo narys.
Statistiškai 65–74 metų amžiaus grupėje tik 13 proc. žmonių turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Spėjama, kad 75 m. ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje šis procentas gali būti dar mažesnis, todėl jiems įsigyti bilietą gali kilti sunkumų. Ši problema, pasak E. Sabučio, labiausiai turėtų paliesti kaimo vietovėse gyvenančius senjorus, kur atskirtis – dar didesnė: „Ar tokių sprendimų priėmėjai „Lietuvos geležinkelių“ būstinėje nieko nenutuokia apie vyresnių žmonių poreikius ir galimybes?“ Pagyvenusiems žmonėms svarbiausia yra patogumas ir gyvas kontaktas, o jo stotyse nuo vasaros pabaigos nebeliks.
Bendrovei „LTG Link“ naikinant bilietų kasas ir vietoj jų statant „bilietomatus“, E. Sabutis atkreipia dėmesį, kad bilietą bus galima įsigyti tik sumokant banko kortele. „Jeigu piniginėje turi tik grynuosius pinigus, geležinkelio stotyje būsi nebelaukiamas, – sako Seimo narys. – Iki šiol stotyse galėjai gauti visą informaciją, sužinoti maršrutus ir įsigyti bilietų visais atsiskaitymo būdais. Dabar, jeigu nesinaudoji banko paslaugomis, išmaniosiomis programėlėmis, bilietų ieškosi po visą miestą išmėtytuose „Perlo“ terminaluose. Argi ne simboliška, kad žmonėms svarbias funkcijas Lietuvoje perima loterijos automatai?“ – klausia E. Sabutis.
Pasak jo, neseniai praūžusi audra apnuogino kai kurių valstybės įmonių pasirengimą reaguoti į sudėtingesnes situacijas ir tikrąją padėtį jose. „Po to, kai buvo „optimizuotas“ ESO, iš darbo buvo atleista nemažai specialistų, liko tik nedidelis brigadų skaičius einamiems remontams atlikti. Likviduojant audros padarinius, kiekvienas elektrikas turėjo dirbti už tris ar net penkis, todėl nestebino pranešimai, kad kai kurie gyventojai be elektros gyveno kone savaitę“, – komentuoja E. Sabutis.