Rugpjūčio 18 d. sukako 45 metai nuo Lietuvos laisvės kovų dalyvio, pirmojo kariuomenės savanorio ir Birželio sukilimo rengėjo, Lietuvių aktyvistų fronto kūrėjo pulkininko Kazio Škirpos mirties.
Vilniaus šv. Ignoto bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Kazį Škirpą.
Kazys Škirpa 1918 m. buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. sausio 1 d. kartu su būriu Lietuvos savanorių pirmą kartą Vilniuje, Gedimino bokšte, iškėlė Lietuvos valstybės vėliavą.
K. Škirpa vadovavo Generaliniam kariuomenės štabui, buvo Aukštųjų karininkų kursų lektorius, steigiamojo Seimo narys, apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. Vėliau dirbo diplomatinėje tarnyboje Lenkijoje ir Vokietijoje. 1940 m. buvo vienas iš Lietuvos aktyvistų fronto kūrėjų ir 1941 m. Birželio sukilimo prieš SSSR okupaciją Lietuvoje rengėjas.
Jo atminimo įamžinimo klausimu tapo memorialinės lentos istorija. Nacionalinis susivienijimas K. Škirpos 45-ąsias mirties metines paminėjo Vilniaus savivaldybės sunaikintos Kazio Škirpos atminimo lentos vietoje Vilniuje, Vasario 16-osios g. 1. Kelios dešimtys spontaniškai susirinkusiųjų išgirdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) parengtą objektyvią istorinę-archyvinę pažymą, kurią parengė Alfredas Rukšėnas, pasirašė dr. Arūnas Bubnys – du rimčiausi nacistinės okupacijos laikotarpio tyrinėtojai. Dokumentą perskaitė mokytoja Alina Laučienė ir režisierius Gaudentas Aukštikalnis.
LGGRTC pažyma valdantiesiems yra nepatogi ir medijose neskleidžiama, tad svarbu, kad buvo viešai pagarsinta, jog TS-LKD, arba vadinamųjų konservatorių, antivalstybinė politika, šmeižtas pulkininko K. Škirpos atžvilgiu, lentos suniokojimas ir Birželio sukilimo diskreditavimas nieko bendra su istorine tiesa neturi, tačiau, kita vertus, pažodžiui atitinka Kremliaus propagandą. Kova – nebaigta. Neabejotinai memorialinė lenta K. Škirpai bus vėl pagamina ir pakabinta.