Mokslinių tyrimų projektas „Išmanieji lašeliai“ (angl. „Smart Droplets“) yra inovatyvi tiksliosios žemdirbystės iniciatyva, kuriai Europos Sąjunga skyrė 2 998 370 eurų finansavimą pagal programą „Europos Horizontas“ (angl. „Horizon Europe“).
Projekto tikslas – taikyti pažangias technologijas, siekiant pagerinti žemės ūkio veiklos efektyvumą ir sumažinti jos poveikį aplinkai.
Trejų su puse metų trukmės „Smart Droplets“ projektas prasidėjo 2022 m. rugsėjį. Jis jungia švietimo įstaigas, mokslinių tyrimų centrus ir įmones iš šešių šalių, siekiant suvienyti jų žinias ir patirtį. Projekte dalyvauja du universitetai: Atėnų žemės ūkio universitetas Graikijoje ir Vageningeno universitetas Nyderlanduose; du mokslinių tyrimų ir plėtros institutai: „Vizlore“ laboratorija Serbijoje ir „Eurecat“ centras Ispanijoje; du partneriai iš žemės ūkio technikos sektoriaus: Graikijos „Agroma“ ir Prancūzijos „AGreenCulture“; Lietuvos skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“, Graikijos verslo asociacija „Reframe.Food“ Graikijoje ir Ispanijos klasterio organizacija „FEMAC“. Šios organizacijos sudaro konsorciumą, kuriame veiksmingai derinama mokslinių tyrimų ir technologinė kompetencijos bei aktyvus dalyvavimas, atsižvelgiant į žemės ūkio technikos sektoriaus poreikius ir besikeičiančią aplinką.
„Smart Droplets“ tikslas – spręsti pagrindinius žemės ūkio sektoriaus iššūkius, tokius kaip perteklinis cheminių medžiagų naudojimas, poreikis optimizuoti išteklius ir didėjantis ligų bei kenkėjų atsparumas pesticidams. Šiame projekte ne tik kuriamos įvairios technologijos, bet ir siekiama jas kuo geriau sujungti. Pirmiausia, skaitmeniniai dvyniai yra naujoviškas būdas imituoti lauko sąlygas ir biologinius procesus, leidžiantis ūkininkams tiksliau prognozuoti ir suvaldyti ligų bei piktžolių protrūkius. Antra, tiesioginio įpurškimo sistema leidžia pesticidus naudoti taip, kad būtų kuo mažesnės sąnaudos ir kuo didesnis veiksmingumas.
Tvari praktika laukuose
„Naudodamas tokias technologijas, kaip robotika, dirbtinis intelektas, skaitmeniniai dvyniai, duomenų infrastruktūra ir tiesioginio įpurškimo sistemos, projektas pasiūlys visapusišką sprendimą, galintį didelius duomenų kiekius paversti reikšminga informacija, kuri padės sumažinti pesticidų ir trąšų naudojimą“, – teigė projekto koordinatorius ir Atėnų žemės ūkio universiteto docentas Spyros Fountas.
Projekto metu sukurtuose autonominiuose traktoriuose ir kitose robotinėse sistemose bus įdiegtos vaizdų atpažinimo technologijos ir GPS, todėl sumažės žmogaus poreikis atlikti darbus, padidės žemės ūkio veiklų tikslumas ir veiksmingumas bei sumažės energijos sąnaudos. Šios technologijos bus integruotos į papildomo įrengimo rinkinį, skirtą įprastiems traktoriams modifikuoti į autonominius. „Smart Droplets“ yra novatoriškas projektas, kuriuo siekiama tradicinę žemdirbystę paversti aplinkai draugišku ir technologiškai pažangiu ūkininkavimo būdu, padidinant darbo našumą ir derlių bei sumažinant neigiamą poveikį aplinkai.
Švietimas ir panaudojimas
„Smart Droplets“ daug dėmesio skiria švietimui ir diegiamų naujoviškų technologijų priėmimo visuomenėje didinimui. Vykdant lygiagretų veiklų ciklą, „Smart Droplets Academy“ bus organizuojami seminarai, praktiniai užsiėmimai ir švietimo programos, kad ūkininkai ir suinteresuotosios šalys turėtų galimybę susipažinti su technologijomis ir įgyti įgūdžių, kaip jomis veiksmingai naudotis. Visą akademijoje parengtą mokomąją medžiagą netrukus bus galima rasti projekto interneto svetainėje: https://smartdroplets.eu/.
„Smart Droplets“ koncepcija visapusiškai prisideda prie aplinkosaugos ir žemės ūkio produktų kokybės gerinimo, reaguojant į šiuolaikinius iššūkius ir parodant mokslinių tyrimų, technologijų ir visuomenės bendradarbiavimo galimybes. Taikydamas šį požiūrį, „Smart Droplets“ projektas žada reikšmingai prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo ir žemės ūkio pramonės perėjimo prie tvaresnės ateities.
Parengė Simona Šalčiūnaitė, „AgriFood Lithuania DIH“ projektų komunikacijos ir viešųjų ryšių koordinatorė.