Rugsėjo 2 d. Kaune buvo paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 m. Klaipėdos sukilimo karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889–1964) 60-osios mirties metinės.
Ta proga organizuotas pažintinis žygis-ekskursija. Dalyviams buvo pristatyta istorinė nuotrauka, padaryta Kaune tuoj po J. Polovinsko-Budrio apdovanojimo antruoju Vyčio Kryžiaus ordinu už nuopelnus per įvykius Klaipėdoje 1923 m. (iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo). Aplankytos ir vietos, kuriose J. Polovinskas-Budrys dirbo ir gyveno.
Literatūros šaltiniuose pateikiamos šios žinios apie diplomatą Joną Polovinską-Budrį, gimusį 1889 m. gegužės 10 d. Kaune, mirusį 1964 m. rugsėjo 1 d. Niujorke. 1905 m. jis pradėjo tarnauti įvairiose Rusijos imperijos valdžios įstaigose Lietuvos ir Latvijos teritorijoje. 1912–1915 m. buvo Kuršo gubernijos apskrities viršininko padėjėjas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. mobilizuotas, Rusijos imperijos kariuomenės XIX korpuso kontržvalgybos viršininkas, 1918 m. –baltagvardiečių Amūro karo apygardos kontržvalgybos viršininkas brigados vado teisėmis. 1920–1921 m. studijavo Vladivostoko Rytų kalbų institute.
Grįžęs į Lietuvą, 1921 m. liepos 21 d. J. Polovinskas-Budrys paskirtas Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus Kontržvalgų dalies viršininku. Ernesto Galvanausko Vyriausybės pavedimu, 1922 m. pasiųstas į Klaipėdos kraštą tirti vietinių gyventojų nusistatymą susijungti su Lietuva. Atsisakius daugeliui Lietuvos karininkų, paskirtas Klaipėdos sukilimo kariniu vadu ir pakeista pavarde vadovavo Kaune suformuotai Ypatingosios paskirties rinktinei, 1923 m. sausio pradžioje įžengusiai į Klaipėdos kraštą. Užėmus Klaipėdą, sausio 16 d. Generalinio štabo įsakymu iš vietinių Klaipėdos krašto gyventojų pradėjo burti Klaipėdos krašto armiją, kurios buvimas laidavo veiklos galimybes sukilimo metu suformuotai Erdmono Simonaičio direktorijai.
Sausio 17 d. Vyriausybės aukštuoju įgaliotiniu Klaipėdos kraštui paskirto Antano Smetonos pavaduotojas. Balandžio 7 d. A. Smetonai pasitraukus iš vyriausiojo įgaliotinio pareigų, faktiškai tapo Lietuvos atstovu Klaipėdos krašte. 1924 m. spalio 21 d. Prezidento dekretu paskirtas pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi.
Nuo 1927 m. sausio J. Polovinskas-Budrys pradėjo dirbti Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje patarėju, 1928 m. sausį paskirtas Lietuvos konsulu Karaliaučiuje, nuo 1933 m. lapkričio – Lietuvos generalinis konsulas Rytų Prūsijoje. 1936 m. lapkričio 11 d. paskirtas Lietuvos generaliniu konsulu JAV. Šias pareigas jis ėjo visą likusį gyvenimą – 28 metus. Gyvendamas Niujorke, 1940 m. gavo Niujorko miesto garbės piliečio vardą. 1964 m. palaidotas lietuvių kapinėse Čikagoje. 2023 m. rugsėjo 22 d. dalis palaikų perlaidoti Klaipėdos senosiose kapinėse.
Dr. Raimundas Kaminskas