Mažesnio blogio teorija dažnai katalikus atbaido ne tik nuo dalyvavimo politinėje veikloje, bet net nuo balsavimo.
Kliūtimi tampa idealistinis pasaulio vaizdas, kurį gerai iliustruoja žinomo Lietuvos dainininko Andriaus Mamontovo pasakymas, kad siūlomas pasirinkimas tarp supuvusios kriaušės ir supuvusio obuolio. Du skirtingi vaisiai, bet abu supuvę.
Neverta idealizuoti politikos, verčiau žvelgti, kokį rezultatą politikų veikla galėtų atnešti bendram gėriui. Žinoma, ir jį apibrėžti nelengva, ypač šiuolaikiniam žmogui. Katalikų Bažnyčia pateikia gaires, kuriomis vadovaujantis galima atlikti pasirinkimus, pavyzdžiui, balsuojant. Rinkimai yra toks bendradarbiavimo pavyzdys ir meilės Tėvynei išraiška. Katekizmas teigia, kad atsakomybė už bendrąjį gėrį moraliniu lygmeniu įpareigoja naudotis rinkimų teise (plg. 2240). Tad kalbama apie pareigą, remiantis visuotine morale.
Vis tik bet kokia pareiga neveikia automatiškai, pati iš savęs, ypač kai kalbame apie šiuolaikinį žmogų. Kas iš to, jei prie balsadėžių ateis pareigos vedami piliečiai, kurie net nežinos, už ką ir dėl ko balsuoja? Moralinis lygmuo čia įsiterpia tuo atveju, kai šis neišmanymas kyla iš pačios paprasčiausios ir primityviausios tingėjimo nuodėmės. Kalbama ne apie tingėjimą eiti balsuoti, bet apie tinginystę domėtis viešuoju ir politiniu gyvenimu.
Štai popiežius Benediktas XVI vienoje audiencijoje politikams buvo pateikęs gana aiškius kriterijus, kuriais remiantis galėtume balsuoti rinkimuose. Jis pabrėžia, kad asmens orumo apsauga yra pagrindinis veikiančių politinėje arenoje tikslas. Šį orumą grindžia, pasak popiežiaus, trys nediskutuotini principai.
Pirmasis – gyvybės nuo pradėjimo iki natūralios mirties apsauga.
Antrasis – natūrali, moters ir vyro sąjungos pagrindu, šeimos struktūra. Pontifikas pabrėžė, kad politikai turi ginti nuo bandymų padaryti šeimą teisiškai lygiareikšmę kitoms sąjungų formoms, kurios daro jai žalą ir ją destabilizuoja.
Trečiasis – tėvų teisė auklėti savo vaikus.
Šie trys paprasti principai, pateikti anuomečio popiežiaus prieš beveik 20 metų, yra ryškūs kelrodžiai tiek rinkėjams, tiek politikams, ypač, kai esame kultūrinių karų sūkuriuose. Lieka tik neignoruoti išminties.
(Tekstas – sutrumpintas)
Tomas Viluckas
Šaltiniai: „Laikmetis“, „Pozicija.org“.