Seimas pradėjo svarstyti 2025 m. valstybės biudžeto projektą. Spalio 17 d. Seimui pristatytas 2025 m. valstybės biudžeto projektas. Biudžeto projekte numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais, pajamos augtų 5,9 proc., arba 1 mlrd. eurų. Išlaidos kitąmet turėtų siekti 23,02 mlrd. eurų, palyginti su 2024-aisiais, jos turėtų didėti 11,7 proc. Reikšmingai augs ir savivaldybių pajamos – jos viršys 6,67 mlrd. eurų (palyginti su 2024 m., auga 832 mln. eurų arba 14,2 proc.). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 112,6 mln. eurų. 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2025 m. sudarys − 3 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 43,2 proc. BVP.
Planuojama didinti gyventojų pajamas. 2025 m. biudžeto projekte gyventojų pajamoms didinti numatoma skirti 1,9 mlrd. eurų. Iš jų 792 mln. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamoms didinti. Didžiausia dalis šios sumos – 394 mln. eurų – bus skiriama mokytojų, dėstytojų, mokslininkų bei kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. 230 mln. eurų bus skiriami medikų atlyginimams didinti, likę 105 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, prokurorų, tyrėjų atlyginimams, taip pat kultūros įstaigų ir meno darbuotojų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti.
Skaičiuojama, kad, palyginti su 2024 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ gydytojų atlyginimai augs 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.), rezidentų – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 83 eurais (7,6 proc.), nuo rugsėjo 1-osios mokytojų atlyginimai didės 142 eurais (8,2 proc.), dėstytojų atlyginimai – 164 eurais (8,2 proc.). „Jeigu lygintume su kadencijos pradžia, gydytojų darbo užmokestis bus išaugęs 84 proc., mokytojų – 85 proc., dėstytojų jau net virš 90 proc.“, – pažymėjo G. Skaistė.
Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) didinti 12,3 proc. – nuo 924 iki 1038 eurų. Šis pakeitimas reikštų papildomą 68,97 euro pajamų augimą „į rankas“ gaunantiems mažiausias pajamas. Pasak finansų ministrės G. Skaistės, palyginti su 2020 m., uždirbantiems MMA pajamos „į rankas“ 2025 m. iš viso bus išaugusios 330,16 euro, arba 74 proc. Valstybės biudžeto projekte parama pažeidžiamiausiems papildomai sulauks 487 mln. eurų finansavimo. Iš jų socialinių išmokų indeksavimui, kuris apima išmokas vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, šalpos išmokas, bus skiriama 425 mln. eurų. Išmoka vaikams nuo sausio mėn. augs 27,3 proc. (26,25 euro) – iki 122,5 euro.
Papildomai biudžeto projekte numatyta vienišo asmens išmokas didinti 10,6 proc. – iki 42,29 euro. Vienišo asmens išmoką Lietuvoje gauna apie 230 tūkst. žmonių. Taip pat siūlomi sprendimai valstybinės pensijos indeksavimui, mažų pensijų priemokoms ir nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų didinimui, tam iš viso numatant 52 mln. eurų. Biudžeto projekte senatvės pensijos didinamos 12,7 proc., tam numatant 616 mln. eurų, kurie vidutiniškai lems 81 euro didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 640 iki 721 euro). Palyginti pensijas nuo kadencijos pradžios 2020 m., jos didėja 80 proc., arba 321 euru „į rankas“. Šis sprendimas palies 637 tūkst. žmonių.
Prioritetas – saugumo didinimui. Nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, valstybės biudžeto projekte įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą. Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Finansų ministrė G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad Valstybės gynybos fonde lėšos skirtos ne tik krašto apsaugos reikmėms, bet ir kariniam mobilumui (statoma „Via Baltica“ magistralė), taip pat civilinei saugai savivaldybėse. 2025 m. valstybės biudžeto projekte tęstinumą išlaiko teisė skolintis krašto apsaugos, gynybos pramonės ir su Vokietijos brigados dislokavimu susijusiems poreikiams.
Investicijos – Lietuvos ateičiai. Mokslui, verslui ir inovacijoms numatomos 206 mln. eurų investicijos: sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose, gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką. Kaip skelbia Finansų ministerija, 2025 m. planuojama įsteigti Infrastruktūros fondą, kurio tikslas – 1 mlrd. eurų investicijos 2025−2027 m. Fondas investuotų į finansiškai atsiperkančius projektus – gynybos pramonę, jūrų ir oro uostų bei geležinkelių infrastruktūrą, viešosios ir privačios partnerystės projektų vystymą, pavyzdžiui, karinės infrastruktūros projektus, duomenų centrus, energetikos infrastruktūrą. 2025−2027 m. valstybės įnašas ir ILTE lėšos į šį fondą sudarytų po 50 mln. eurų kasmet. Kitą dalį sudarytų privačių investuotojų – tarptautinių finansų įstaigų, privataus kapitalo fondų, pensijų fondų – lėšos.
Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 10 d., antrojo svarstymo – ne vėliau kaip gruodžio 18 d.
Konstitucijos dieną Seime – dokumentinio filmo „Galutinė redakcija“ peržiūra. Spalio 25 d., penktadienį, 15 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) vyks Konstitucijos dienai skirta dokumentinio filmo „Galutinė redakcija“ peržiūra. Režisierės Ievos Rasimaitės sukurtame filme apžvelgiamas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo procesas. Žodį tars Konstitucijos rengimo procese dalyvavę politikai ir teisininkai. 2024 m. sukurtas dokumentinis filmas nukelia į 1990–1992 m., kai Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, susidurdama su tarptautiniais iššūkiais, gresiančio karo sąlygomis pradėjo kurti modernią politinę sistemą. Sudėtingomis aplinkybėmis teisininkai ir politikai rašo pagrindinį valstybės teisės aktą – Konstituciją. Kuri tarpukario Lietuvos Konstitucija turi tapti modernios valstybės pagrindu? Filme per to meto liudytojų ir aktyvių dalyvių atsiminimus atskleidžiama sudėtinga ideologinė kova ir pasiektas kompromisas, kuris suformavo tvirtą pagrindą atsikuriančiai valstybei. Renginys yra atviras visuomenei. Įėjimas į renginį per Seimo II ir III rūmus. Įeinant į Seimo rūmus būtina turėti asmens dokumentą.
Bus atnaujinta Nepriklausomybės aikštė ir fontanas. Seimo kanceliarija per trejus metus planuoja sutvarkyti Nepriklausomybės aikštės ir Seimo rūmų teritoriją bei atkurti Nepriklausomybės aikštės fontaną. Atlikus svarbiausius parengiamuosius darbus, projektas bus pradėtas įgyvendinti. Planuojama teritorijos ir fontano atkūrimo projekto vertė – apie 10 mln. eurų.
Nepriklausomybės aikštės projektas bus vykdomas kartu su kitais dviem infrastruktūriniais projektais, finansuojamais iš organizatorių biudžetų lėšų: Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamu Geležinio Vilko gatvės transporto tunelio, esančio po Nepriklausomybės aikšte, Gedimino prospekto ir Antano Tumėno gatvės remonto darbų projektu ir Vadovybės apsaugos tarnybos organizuojamu Seimo mechaninių saugumo priemonių įrangos statybos darbų projektu.