Svarbios sukaktys. Seimas 2025-uosius yra paskelbęs Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir lėktuvo „ANBO“ bei Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. 2026-uosius – Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo ir Lietuvos Helsinkio grupės metais. Šiemet minime NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės ir Diplomatų Lozoraičių metus.
2026-aisiais bus minimos Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukaktys. Parlamentas pakvietė 2026-aisiais paminėti Kotrynos Jogailaitės, Simno miesto, Vilniaus pijorų kolegijos, Martyno Liudviko Rėzos, Vilniaus Rasų kapinių, Juozapo Silvestro Dovydaičio, Zigmanto Sierakausko, Memorialinio muziejaus – Antano Baranausko klėtelės, Seinų kunigų seminarijos, Jurgio Bielinio ir kitų knygnešių, Jono Basanavičiaus, Kazio Griniaus, Justino Staugaičio, Stasio Šalkauskio, Prano Vaičaičio, Jurgio Šlapelio, Jano Brunono Bulhako, Jeronimo Ralio, Juozapo Albino Herbačiausko, Antano Žmuidzinavičiaus, Juozo Vitkaus-Kazimieraičio, Juozo Grušo, Sofijos Janinos Lukauskaitės-Jasaitienės, Balio Gajausko, Rimvydo Prano Šilbajorio, Albinos Makūnaitės, Algirdo Ločerio, Vytauto Kubiliaus, Laimono Noreikos, Valentino Leimonto, Juliaus Indrišiūno, Ipolito Užkurnio, Jurgio Vinco Janavičiaus, Vytauto Klovos, Lietuvos bažnytinės provincijos, Lietuvos aklųjų sąjungos, pirmojo lietuviško maršo „Kur bakūžė samanota“, Lietuvos tautinių bendrijų, socialinio draudimo sistemos gyvavimo, Rainių žudynių ir Sausio 13-osios įvykių sukaktis bei metus.
Seimas apsisprendė dėl 2027-ųjų atmintinų metų. Seimas 2027-uosius nusprendė paskelbti Oskaro Milašiaus, Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato bei Nepalūžusių moterų – Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos – metais. Šios trys moterys savo kūryba ir gyvenimu paliko gilų pėdsaką lietuvių kultūroje ir atmintyje, o jų biografijos ir kūrybinė veikla atskleidžia ne tik tragiškus likimus, bet ir gilų humanizmą bei kūrybinę rezistenciją sudėtingomis istorijos aplinkybėmis: Dalia Grinkevičiūtė, knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“ aprašiusi žiaurią sovietų režimo priespaudą, tapo moralinio tvirtumo ir žmogaus teisių gynimo simboliu, jos kūryba liudija egzistencinę kovą už tiesą ir istorinę atmintį; Lidija Meškaitytė sudėtingomis sąlygomis sukūrė apie 700 miniatiūrų, kuriose jaudinamai vaizdavo Lietuvos kraštovaizdį, gamtos trapumą ir asmeninį ryšį su gimtine. Jos kūryba ne tik vertinama kaip unikalus indėlis į Lietuvos dailės paveldą, bet ir pripažinta tarptautiniu mastu; Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė) išeivijoje per savo poeziją išlaikė stiprų emocinį ir intelektualinį ryšį su Lietuva. Jos kūryboje ryški tėvynės netekties tema, apmąstoma egzistencinę laikyseną ir kūrybinį balsą formavusi išeivijos patirtis.
Kaip pažymima nutarime, 2027 metais sukanka 150 metų, kai gimė poetas, diplomatas ir rašytojas Oskaras Milašius. 2027-aisiais bus minimos palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio 100-osios mirties metinės. Be to, 2027 metais sukanka 100 metų, kai buvo ratifikuotas Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordatas, parengtas remiantis popiežiaus Pijaus XI paskirto apaštalinio vizitatoriaus Lietuvoje Jurgio Matulaičio projektu. 1927 m. rugsėjo 27 d. ratifikuotas konkordatas tapo esminiu dvišaliu tarptautiniu teisės dokumentu, sureguliavusiu Bažnyčios ir valstybės santykį, atlikusiu svarbų vaidmenį tarpukario Lietuvos užsienio ir vidaus politikoje.
Dirbtinio intelekto poveikis demokratijai. Spalio 21 d. Norvegijos sostinėje Osle įvyko Europos Parlamento technologijų vertinimo tinklo (EPTA) konferencija, skirta vienam aktualiausių šiuolaikinės visuomenės iššūkių – dirbtinio intelekto (DI) poveikiui demokratijai. Istoriniame Stortingo (Norvegijos parlamento) pastate susirinkę aukščiausio lygio Europos Sąjungos institucijų atstovai, parlamentarai iš įvairių pasaulio šalių bei EPTA tinklo ekspertai gilinosi į esminius DI keliamus iššūkius demokratinėms sistemoms ir jo valdymo galimybes.
EPTA tinklo vardu pristatytoje Norvegijos technologijų valdybos ataskaitoje, prie kurios rengimo prisidėjo 19 šalių narių, įskaitant Lietuvą, išryškėjo nerimą kelianti tendencija – dirbtinis intelektas tampa vis galingesnis, o jo poveikis sunkiau nuspėjamas. „Šiandien technologijos keičia ne tik mūsų kasdienybę, bet ir giluminius demokratijos procesus. Privalome imtis ryžtingų veiksmų dabar, kad apsaugotume esmines demokratijos vertybes ateities kartoms“, – pabrėžė pagrindinis konferencijos organizatorius, Norvegijos technologijų valdybos direktorius Torė Tenė (norv. Tore Tennøe).
EPTA konferencijoje ekspertai išsamiai nagrinėjo tris strategines temas. Pirmoji – dirbtinis intelektas politinėse kampanijose ir viešose diskusijose, kur dalyviai gilinosi į DI įtaką rinkimų procesams, analizavo dezinformacijos plitimo iššūkius bei ieškojo efektyvių būdų stiprinti visuomenės atsparumą melagingoms naujienoms. Antroji tema – dirbtinio intelekto taikymas parlamentuose ir viešajame sektoriuje. Čia ekspertai vertino DI galimybes automatizuoti viešąsias paslaugas ir optimizuoti parlamentų darbą, kartu atkreipdami dėmesį į kritinius technologijos skaidrumo bei nešališkumo aspektus. Trečioji tema buvo skirta demokratinei dirbtinio intelekto kontrolei ir valdymui, kur konferencijos dalyviai dalijosi įvairių šalių patirtimi ir teikė rekomendacijas, kaip užtikrinti DI sistemų atitiktį fundamentalioms žmogaus teisėms, lygybės principams ir privatumo apsaugai.
Šis renginys dar kartą priminė esminę tiesą: demokratija nėra savaime suprantama, o DI amžiuje jos apsauga tampa dar sudėtingesnė ir svarbesnė. Sparčiai tobulėjančios DI technologijos atveria milžiniškas galimybes, tačiau kartu kelia rimtų iššūkių – nuo dezinformacijos iki demokratinių procesų pažeidžiamumo. Todėl būtina ne tik kurti pažangias politikas, bet ir stiprinti visuomenės atsparumą, ugdyti kritinį mąstymą ir užtikrinti, kad šios technologijos būtų naudojamos etiškai, skaidriai, atsakingai ir visuomenės labui. Tik taip galime išlaikyti pasitikėjimą demokratijos pamatais naujoje technologinėje eroje.