Europos parlamentarai pasirašė viešą kreipimąsi dėl tarptautinės tyrimo komisijos rinkimų pažeidimams Sakartvele tirti. Lapkričio 6 d. parlamentarai iš visos Europos (Austrijos, Belgijos, Čekijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Moldovos, Lenkijos, Ispanijos, Švedijos Ukrainos bei Europos Parlamento) pasirašė viešą kreipimąsi dėl tarptautinės tyrimo komisijos rinkimų pažeidimams Sakartvele tirti. Šiuo pareiškimu siekiama išreikšti didžiausią susirūpinimą dėl spalio 26 dieną vykusių Sakartvelo Parlamento rinkimų, kurie pasižymėjo precedento neturinčia incidentų gausa ir sistemingais pažeidimais, apie kuriuos pranešė tarptautiniai stebėtojai. Pareiškime pabrėžiama, kad sąžiningi rinkimai ir teisinės valstybės principų laikymasis yra neatsiejama Europos vertybių dalis ir pagrindas, o Sakartvelas, kaip ES šalis kandidatė, turi parodyti įsipareigojimą šių vertybių laikytis.
Darbą pradėjo 2024–2028 metų kadencijos Seimas. Lapkričio 14 d., ketvirtadienį pirmąjį posėdį susirinko 2024–2028 metų kadencijos Seimas. Parlamento darbas prasidėjo iškilminga dalimi istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. Kaip nustatyta Seimo statute, pirmąjį kadencijos Seimo posėdį pradėjo vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys. Ši garbė atiteko 73-ejų Seimo narei Birutei Vėsaitei, kuri posėdžiui pirmininkaus tol, kol bus išrinktas Seimo Pirmininkas. Jauniausiam pagal amžių 28-erių Seimo nariui Tadui Sadauskiui bus patikėta taip pat svarbi užduotis – dirbti pirmojoje balsų skaičiavimo grupėje.
Seimas pakvietė pažymėti 2027-aisiais minimas Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukaktis. Parlamentas pakvietė 2027-aisiais prisiminti Kazimiero Jogailaičio, Olšanicos mūšio, Olyvos mūšio, Stanislovo Čerskio, Pranciškaus Stanislovo Justino Šemetos, Stanislovo Moravskio, Igno Domeikos, Mikelio Šapalo, Jokūbo Geištoro, Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio, Kristupo Jurkšaičio, Tado Daugirdo, Šatrijos Raganos, Antano Vivulskio, Igno Lapinsko, Mečislovo Vasiliausko, Povilo Dogelio, Antano Salio, Juozo Tysliavos, Onos Maksimaitienės-Girčytės, Juozo Keliuočio, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, Memorialinių muziejų, Lietuvos aeroklubo, Lietuvių tautininkų sąjungos jaunimo organizacijos „Jaunoji Lietuva“, Pirmosios aklųjų švietimo įstaigos, Irenos Kostkevičiūtės, Antano Saulyno, Algirdo Steponavičiaus, Vytauto Šerno, Ričardo Kazlausko, Lietuvos partizanų Algimanto apygardos, 1987 m. mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo, Roko maršo, Lisabonos sutarties pasirašymo įvykių sukaktis.
Šią rezoliuciją parlamentas priėmė, atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą ir 2027-aisiais minimas Lietuvos valstybei svarbių įvykių, asmenybių sukaktis ir kitas atmintinas datas. Seimas taip pat yra priėmęs atskirą nutarimą, kuriuo 2027-uosius paskelbė Oskaro Milašiaus, Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato bei Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metais.
Patvirtinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro taryba. Lapkričio 7 d. Seimas patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tarybos sudėtį. Tarybos nariai paskirti penkerių metų kadencijai ir atliks svarbų vaidmenį LGGRTC valdyme, sprendžiant tiek strateginius, tiek operatyvinius klausimus. Tarybą sudaro atstovai iš įvairių institucijų, įskaitant Lietuvos universitetų rektorių konferenciją, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją, Prezidento, Vyriausybės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos istorijos instituto bei pačio LGGRTC.
Išsyk po tarybos patvirtinimo, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija sušaukė pirmąjį šios tarybos posėdį, kuriame visų narių bendru sutarimu buvo išrinkti pirmininkas ir jo pavaduotojas. Pirmininku tapo istorikas profesorius Arūnas Streikus, o jo pavaduotoju – profesorius Rytis Krušinskas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybos nariai: Tomas Balkelis – Lietuvos istorijos instituto atstovas; Saulius Černa – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas; Kęstutis Kilinskas – Lietuvos Vyriausybės atstovas; Rytis Krušinskas – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovas (pavaduotojas); Marius Pečiulis – Lietuvos Prezidento atstovas; Dovilė Sagatienė – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovė; Ramona Staveckaitė-Notari – LGGRTC atstovė; Arūnas Streikus – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovas (pirmininkas); Antanas Terleckas – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos atstovas; Algis Vyšniūnas – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos atstovas – Ignas Zimaitis – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovas
Seimas uždraudė Kinijos įmonių prieigą prie didelių saulės ir vėjo jėgainių parkų bei kaupimo įrenginių sistemų. Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais uždraudė Kinijos įmonių prieigą prie didesnių nei 100 kW saulės ir vėjo jėgainių parkuose bei kaupimo įrenginiuose. Tokiu būdu siekiama apsaugoti elektros energetikos sistemą nuo išorinių grėsmių ir užtikrinti jos patikimą veikimą.
Seimas praplėtė Šiaulių laisvosios ekonominės zonos teritoriją. „Kauno, ar Šiaulių LEZ teritorijos buvo sumažintos, Kauno – 500 hektarų, o Šiaulių – 80 hektarų. Kai įstojome į NATO, buvo sukurta NATO oro policijos misija ir jai buvo perduota dalis Šiaulių LEZ teritorijos. Tiek Kauno, tiek Šiaulių, ar kiti tokie parkai Lietuvoje sėkmingai plečiasi, privilioja Lietuvos ir užsienio investuotojus, steigia naujas darbo vietas, todėl įstatymu numatome, kad ta reikalinga teritorija gali būti rasta ir patikėta LEZ pagal teisėtus lūkesčius ir sudarytas sutartis kitoje Šiaulių apskrities vietoje“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė pataisų iniciatorius, Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas. Įstatyme įtvirtinta, kad zonos teritorija užims 218 ha (šiuo metu ji užima 132,517 ha).
Kariniai poligonai bus steigiami sparčiau. Seimas nusprendė Tauragės ir Šilalės poligonų įkūrimą ir jų infrastruktūrą bei šių poligonų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą ne poligonų teritorijose pripažinti ypatingos svarbos projektu. Naujas teisinis reguliavimas užtikrins skubų poligonų įkūrimą ir jų veiklai reikalingos infrastruktūros sukūrimą. Kaip anksčiau yra minėjęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, tokiu būdu siekiama sudaryti galimybes poligono įkūrimo be statybos darbų procedūras sutrumpinti nuo penkerių metų iki šešių mėnesių. Planuojama, kad Tauragės karinis poligonas užims 3 688 ha, o Šilalės – 2 343 ha. Palyginti su pirminiu pasiūlymu, bendrai abiejų poligonų plotai, pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Pociaus, sumažės 969 ha. Krašto apsaugos ministerija informuoja, kad naujuosiuose poligonuose vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Šie poligonai nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, bus galima juose lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus.
Lietuvos kariuomenei priklauso 6 poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Šiuo metu taip pat kuriamas Rūdninkų poligonas.