100-metis – lemties dovana tokiam šviesiam, nuoširdžiam ir pareigingam žmogui.
Per ilgą sudėtingų įvykių pažymėtą amžių profesorės gyvenimas buvo lydimas turtingos kultūros, bendruomeniškumo, istorinės atminties liudijimų; sukaupta išmintimi ir begaliniu žmogiškumu ji dosniai dalijosi su studentais ir kolegomis. Dar daug studentų kartų mokysis iš Profesorės vadovėlių ir mokomųjų priemonių. Apie žmogų sprendžiama iš jo pasiekimų ir žygių, kurie yra svaresni už prabėgusius metus.
Elena Stoškutė-Grinienė gimė 1924 m. rugsėjo 19 d. Lietuvoje, Raseinių apskr., Žalakiškių km., valstiečių šeimoje. 1934 m. baigė Žaiginio pradinės mokyklos keturis skyrius, 1935 m. – Šiluvos pradžios mokyklos penktą skyrių ir įstojo į Raseinių valstybinę gimnaziją. Elenai dar nebaigus gimnazijos, 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.
Okupacija ją labai sukrėtė. Dienoraštyje 1941 m. sausio 20 d. ji rašė: „Žuvo tėvynė! Nebebus jos laisvos, nebedžiūgausim jos laisvės laimėjimu, jos pergalėmis. <…> Viskas dings amžių rūkuose. <…> Kartais užeina beviltiškumas, kad jau niekad, niekad nebematysiu trispalvės, niekad žemėlapy nebematysiu atskiros valstybės. <…> Negaliu rašyt, ašaros ritasi man per veidą, negaliu nusiraminti. Negaliu suprasti, kodėl mes amžinai turime vergauti, kęsti vargus. Kodėl mes šimtmečius turime lankstytis svetimiems ponams, kodėl mūsų brolių kaulai turėjo pūti Sibire, kad prašvistų dvidešimties metų saulės spindulys? Turėjom, kad ir ne tokią, kokią noriu, gal ne dėl tokios daugelis gyvybių padėjo, bet vis tik turėjom laisvą Tėvynę, laisvus klonius, laisvus miškelius. Nespėjom tuo atsidžiaugti ir vėl… dingo viskas lyg miražas.“
1942 m. rudenį atvežusi dokumentus į Vytauto Didžiojo universitetą, E. Stoškutė sužinojo, kad į Medicinos fakultetą dokumentai jau nepriimami, tačiau, kad neprarastų metų, jai buvo pasiūlyta laikinai įstoti į Technologijos fakulteto Cheminės technologijos skyrių. Mergina tikėjosi vėliau pereiti į Medicinos fakultetą, bet 1943 m. kovo 17 d. nacistinės Vokietijos okupacinė kariuomenė užėmė universiteto pastatus ir buvo paskelbta apie universiteto uždarymą. Elena grįžo į Raseinius, kur 1943–1944 m. dirbo daržovių supirkimo ir pirminio apdorojimo punkte „Sodyba“. Tuo pat metu, nemokamų atostogų sąskaita, ji atliko dalį laboratorinių darbų pratybų universitete, kuriame okupantai leido aukštesnių kursų studentams tęsti karui reikalingas studijas, o mokslininkams – dirbti karui reikalingą mokslinį darbą.
1944 m. E. Stoškutė grįžo tęsti studijų Kauno valstybiniame Vytauto Didžiojo universitete (taip tuo metu buvo pavadintas universitetas). Deja, pereiti į Medicinos fakultetą ji negalėjo, todėl turėjo tęsti studijas Technologijos fakulteto Chemijos skyriuje, kuris 1947 m. pabaigoje buvo reorganizuotas į Cheminės technologijos fakultetą. Studijų metais (1945–1948) ji taip pat dirbo laborante Žemės ūkio akademijos Chemijos katedroje.
1948 m. baigusi universitetą, gabi mergina buvo pakviesta dirbti asistente Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedroje (1948–1950) pas prof. Antaną Purėną. Jaunajai asistentei prof. A. Purėnas ir prof. Jonas Janickis buvo didžiausi autoritetai ir mokytojai. Nuo 1950 iki 1994 m. ji dirbo Maisto produktų technologijos katedroje: 1950–1958 m. – vyr. dėstytoja, 1958–1986 m. – docente, 1986–1994 m. – profesore.
1956 m. Žemės ūkio akademijos mokslo taryboje apgynė kandidato (daktaro) disertaciją „Sezoniniai pieno riebalų fizikinių-cheminių savybių kitimai“, 1985 m. Maskvos mėsos ir pieno technologijos instituto mokslo taryboje – habilituoto daktaro disertaciją „Skonio ir aromato savybių tyrimais sąlygojami technologiniai sviesto kokybės gerinimo aspektai“. Su moksliniais pranešimais pieno produktų kokybės tyrimo ir naujų technologijų kūrimo bei tobulinimo klausimais dalyvavo įvairiose TSRS ir kitų šalių mokslinėse konferencijose.
Vadovaujant prof. Elenai Grinienei, parengtos ir sėkmingai apgintos 5 mokslų kandidato (daktaro) disertacijos, katedroje pradėta kurti tyrimams būtina chromatografijos laboratorija. Profesorės vadovaujamus tyrimus pieno produktų skonio ir aromato srityje labai vertino tuometėje TSRS mokslų akademijoje dirbę šios srities specialistai. Todėl jai buvo patikėta organizuoti Kaune sąjunginę mokslinę konferenciją „Maisto skonio ir kvapo chemija“ (1986). Profesorė buvo ir kitų šia tema organizuojamų mokslinių konferencijų komitetų narė, dalyvavo įvairiems maisto produktų gamybos klausimams spręsti įkurtų komisijų darbe. Ji paskelbė per 180 mokslo ir apie 20 mokslo populiarinimo publikacijų Lietuvos, buvusios TSRS ir užsienio šalių žurnaluose, yra 5 pieno produktų gamybos tobulinimo išradimų bendraautorė.
1970 m. stažavosi Plovdivo maisto pramonės institute (Bulgarija), dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose ir seminaruose Maskvos mėsos ir pieno pramonės technologijos institute (1970, 1979, 1984). Buvo daktaro (per 30) ir habilituoto daktaro (5) disertacijų oponentė, cheminės technologijos mokslo krypties kvalifikacinių komisijų (Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Maisto instituto) narė, kelių doktorantūros studijų komitetų narė, Kauno miesto Sveiko maisto programos rengimo grupės narė. Kelis kartus buvo renkama Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos nare (1966–1974).
Prof. E. Grinienė parengė ir skaitė šiuos universitetinių studijų kursus: „Augalinių maisto produktų technologija“, „Duonos-konditerijos gaminių technologija“, „Riebalų perdirbimo technologija“, „Pieno produktų technologija“, „Biochemija“, „Techniškoji biochemija“, „Mitybos fiziologija“, „Maisto produktų komponentai ir jų funkcinė reikšmė“, „Pieno fizika ir chemija“. Yra daugelio vadovėlių ir mokymo priemonių autorė: „Techniškoji biochemija“ (su bendraautoriais, 1968), „Statinė biochemija“ (1989), „Dinaminė biochemija“ (1989), „Bendrosios biochemijos laboratoriniai darbai“ (1978), „Techninės biochemijos laboratoriniai darbai“ (1969), „Pieno sudėtis ir savybės“ (1992), „Pieno sudėties ir savybių kitimas“ (1992), „Sveikai mitybai saugus maistas“ (su bendraautoriais, 1997), „Biochemija“ (1998), per 15 įvairių metodinių leidinių studentams.
Iki 1994 m. prof. E. Grinienė dirbo KTU Maisto produktų technologijos katedroje. Taip pat ji buvo KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslo tarybos ir pirmojo KTU Senato narė, Maisto instituto mokslų darbų redkolegijos narė. 1991 m. profesorė dalyvavo VII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume.
Nuo 1994 m. yra pensininkė. Tačiau ir išėjusi į pensiją, prof. E. Grinienė ir toliau gana aktyviai dalyvauja Cheminės technologijos fakulteto įvairiuose renginiuose, knygų pristatymuose ir aptarimuose. Dar ir šiandien prof. E. Grinienė mėgsta skaityti istorines, filosofines knygas, daro jų santraukas, kurias aptaria su artimaisiais. Parengė Stasys Raila, Kauno technologijos universiteto veteranų klubo EMERITUS prezidentas