Seimas pritarė Vyriausybės programai. Seimas pritarė Ministro Pirmininko Gintauto Palucko pateiktai XIX Vyriausybės programai. Po šio sprendimo nauja Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti ir privalės per 3 mėnesius patvirtinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą.
Priimtame nutarime išskirtos pagrindinės Vyriausybės veiklos kryptys. Jame daug dėmesio skiriama Lietuvos ekonomikos auginimui ir viešųjų finansų sistemos stiprinimui, šeimos kūrimo ir vaikų auginimo sąlygų gerinimui, kokybiško ir prieinamo sveikatos apsaugos ir švietimo užtikrinimui, apsaugai nuo išorės grėsmių, aktyviai ir konstruktyviai užsienio politikai, atviros, demokratinės Lietuvos kultūros ir pilietinės tapatybės puoselėjimui, sklandžiam valstybės valdymui, tvariai energetikai, aplinkos tausojimui, gyvybingo kaimo kūrimui, konkurencingam ir tvariam žemės ūkiui.
Prisiekė devynioliktosios Vyriausybės nariai. Seime po Vyriausybės programos patvirtinimo prisiekė XIX Vyriausybės ministrai: Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, aplinkos ministras Povilas Poderskis, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, finansų ministras Rimantas Šadžius, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kultūros ministras Šarūnas Birutis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, teisingumo ministras Rimantas Mockus, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Priesaikas priėmė Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis. Vardiniai Vyriausybės narių priesaikos lapai perduoti parlamento vadovui ir bus saugomi Seimo kanceliarijoje. Prisiekus naujosios Vyriausybės nariams, darbą baigė XVIII Vyriausybė.
Seimas pratęsė rudens sesiją. Seimas nusprendė iki 2025 m. sausio 14 d. pratęsti I (rudens) sesiją. Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis parlamento posėdyje pažymėjo, kad sausio 13-ąją vyks Laisvės gynėjų dienos minėjimas, o sausio 14 d. planuojama surengti darbinį posėdį. Pasak Seimo vadovo, jeigu neatsiras kokių nors kitų aplinkybių, po darbinio posėdžio rudens sesija bus pabaigta.
Patvirtintas 2025 m. valstybės biudžetas. Seimas patvirtino 2025 m. valstybės biudžetą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai. Už tai numatantį įstatymą balsavo 111 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 16 parlamentarų. Seimas patvirtino beveik 17,98 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir daugiau kaip 23,1 mlrd. eurų išlaidas (kartu su ES ir kitomis tarptautinėmis lėšomis). Asignavimai pajamas viršys beveik 5,12 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, pajamos augs 1 mlrd. eurų.
Audito komiteto dėmesys valstybės valdomoms įmonėms ir biurokratijai. Seimo Audito komitetas, aptardamas verslo ir gyventojų patiriamą žalą dėl biurokratizmo ir perteklinio reguliavimo, priėmė sprendimą savo veikloje 2024–2028 m. skirti ypatingą dėmesį biurokratinės naštos viešajame sektoriuje problematikai. Be kita ko, komitetas rekomendavo Valstybės kontrolei ir ministerijoms, atliekant valstybinius ir vidaus auditus, kartu vertinti ir biurokratinius procesus bei jų optimizavimo galimybes. Aptarti valstybės valdomoms įmonėms keliami lūkesčiai.
Parlamentarai kreipėsi į LGGRTC direktorių dėl J. Noreikos įamžinimo Šiauliuose. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Arvydas Anušauskas, Arvydas Pocius, Kazys Starkevičius ir Valdas Rakutis kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinį direktorių Arūną Bubnį dėl tarpžinybinės komisijos, vertinančios, ar viešas objektas nepropaguoja totalitarinių ar autoritarinių režimų, rekomendacijos nukabinti Šiauliuose esančią atminimo lentą žymiam kovotojui už Lietuvos laisvę Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.
Birželio sukilimas prieš okupacinę komunistų valdžią Lietuvoje paneigė okupantų platinamą mitą apie „savanorišką“ Lietuvos įstojimą į SSRS, todėl Rusija nuolat siekia apipinti antikomunistinę ir antinacinę to meto Lietuvos patriotų veiklą jai naudingu istoriniu pasakojimu, kuris neigia Lietuvos kovas prieš okupacinius režimus. Komisijos pirmininko Vito Karčiausko viešai išsakytas argumentas, kad „Šiauliuose atminimo lenta yra pakabinta ant pastato, kuriame Jonas Noreika dirbo okupacinėje struktūroje, todėl ta lenta pažeidžia įstatymą“ (ELTA pranešimas), neatitinka istorinės tiesos, o jo viešai išsakytas teiginys, kad „ <…> jis (Jonas Noreika) bendradarbiavo su fašistine valdžia <…>“, yra Rusijos naratyvo apie Lietuvos didvyrius niekinimo tąsa, neigianti istorinę tiesą.
„Komisijos siūlymas Šiauliuose nukabinti atminimo lentą Jonui Noreikai ir jos pirmininko V. Karčiausko pasisakymai atkartoja jau bene aštuonis dešimtmečius sovietinės propagandos ir jų parankinių Vakaruose platinamą melagingą istorinį pasakojimą apie 1941-ųjų birželio 23-iosios Sukilimą Lietuvoje“, – pabrėžia Seimo narys A. Ažubalis.
Seimas panaikino Andriaus Bagdono teisinę neliečiamybę. Seimas, atsižvelgdamas į generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pranešimą ir Seimo nario Andriaus Bagdono viešą pareiškimą, sutiko, kad pastarasis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė. Seimo narys A. Bagdonas gruodžio 12 d. Seimo posėdyje paprašė nesudaryti tyrimo komisijos ir patvirtino sutinkantis, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta. Tą dieną generalinė prokurorė N. Grunskienė Seimo narius informavo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, kuris 2024 m. lapkričio 19 d. buvo atskirtas iš dar 2023 metų kovo mėnesį pradėto ikiteisminio tyrimo dėl 2019–2023 metų kadencijos Neringos savivaldybės tarybos narių galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su išlaidų tarybos nario veiklai apmokėjimu.
Susitikimas su Japonijos ambasadoriumi. Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Tecu Ozakiu ir aptarė tolimesnio abiejų šalių bendradarbiavimo svarbą. „Vertiname Lietuvos ir Japonijos strateginę partnerystę, norime išlaikyti santykių intensyvumą. Džiaugiamės dialogu saugumo ir gynybos srityje bei ekonominių, mokslo ir technologijų, kultūrinių ryšių stiprinimu. Taip pat Japoniją matome kaip stiprią ir patikimą partnerę įgyvendinant strateginius transporto infrastruktūros projektus – Klaipėdos uosto plėtrą, „Rail Baltica“ projektą“, – sakė S. Skvernelis. Lietuva kadaise parėmė Japonijos kandidatūrą surengti pasaulinę EXPO parodą. Seimo Pirmininkas susitikimo su ambasadoriumi metu Japonijai palinkėjo sklandaus pasirengimo ir sėkmės tarptautinėje parodoje „EXPO2025“ Osakoje.
Susitikimas su Indijos Respublikos ambasadoriumi. Indija savo ambasadą Vilniuje atidarė 2023 m. kovo mėnesį, tad Devešas Utamas yra pirmasis Lietuvoje reziduojantis Indijos ambasadorius. Devešas Utamas Sauliui Skverneliui perdavė Indijos Parlamento Pirmininko sveikinimus, pradėjus eiti Seimo Pirmininko pareigas, ir padėkojo už Seime įsteigtą Tarpparlamentinių ryšių su Indija grupę. Susitikimo metu aptartos galimybės plėtoti draugiškus abiejų šalių santykius ir bendradarbiavimą prekybos, aukštųjų technologijų ir turizmo srityse.
2025-uosius planuojama paskelbti Lietuvos ir Indijos žmonių ryšių metais. Siekiant plėsti kultūrinius ryšius, 2023 m. Vilniaus universitete buvo įsteigtas Indijos tyrimų centras, o Mykolo Romerio universitete veikia Azijos centras. Šių centrų veikla bei jų vykdomi projektai skatina tarpusavio supratimą ir Indijos bei Lietuvos intelektinius, kultūrinius ir žmogiškuosius mainus.