Trisdešimt keturiose Lietuvos švietimo ir mokslo institucijose įdiegta naujos kartos bibliotekos paslaugų platforma, kurią sudaro tarptautinės kompanijos „Ex Libris“ bibliotekiniai produktai „Alma“ ir „Primo VE“. Platformos pirkimą vykdo Vilniaus universitetas, finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindami Lietuvos mokslo ir studijų informacinės infrastruktūros plėtros 2021–2024 metų veiksmų planą.
Šiuo metu bendra bibliotekų informacijos apimtis yra daugiau kaip 3,1 mln. įrašų. Kitas svarbus sistemos diegimo etapas apims likusius projekto dalyvius (eLABa konsorciumo narius) – tai dar 8 institucijos, kurių bendra katalogo apimtis yra apie 50 tūkst. katalogo įrašų.
„Naujoji bibliotekos paslaugų platforma Lietuvos akademinei bendruomenei suteikė galimybę sukurti bendrąjį akademinių bibliotekų elektroninį katalogą su daugiau kaip 3 mln. bibliografinių įrašų, taip pat bendradarbiauti pasauliniu mastu ir keistis laisvai prieinamais duomenimis su „Alma“ ir „Primo VE“ bendruomene, kurią sudaro daugiau nei 2380 bibliotekų visame pasaulyje.
Naujoji bibliotekinių paslaugų platforma „Alma“ turi modernią internetinę naudotojo sąsają, yra pritaikyta mobiliesiems įrenginiams, skirta elektroniniams leidiniams kataloguoti ir administruoti, vadovaujasi paplitusiais pasaulyje informacijos valdymo protokolais ir standartais“, – naujos paslaugų platformos naudą vardija VU Informacinių technologijų paslaugų centro vadovas, Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos (eLABa) informacinės sistemos duomenų valdymo įgaliotinis Arūnas Stašionis.
Diegiama naujoji platforma glaudžiai susijusi su eLABa informacine sistema, kurioje kaupiami ir viešai prieigai teikiami bibliotekų katalogai, mokslo ir studijų dokumentai ir / arba jų metaduomenys. Šioje informacinėje sistemoje nuo 2001 m. kaupiamos mokslo ir meno publikacijos, studijų baigiamųjų darbų ir disertacijų aprašai ir kiti dokumentai. Šiandien joje sukaupta beveik 600 tūkst. dokumentų aprašų. Šia informacine sistema naudojasi 47 Lietuvos institucijos (universitetai, kolegijos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, institutai ir kt.). Sistemos naudotojus vienija eLABa konsorciumas, teikiantis jiems metodinę, konsultacinę, organizacinę ir kitą pagalbą. Bendra projekto vertė 2 419 427,86 euro. Vilniaus universiteto pranešimas
Lietuva – visateisė senėjimo tyrimo Europoje narė
Lietuvos mokslininkai sulaukė reikšmingos paramos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri leido jiems tapti visateise didžiausio senėjimo tyrimo Europoje SHARE-ERIC nare. Tyrimą Lietuvoje vykdo Vilniaus universiteto VU Filosofijos fakulteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos socialinių mokslų centro ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai. Vyriausybės parama leidžia Lietuvai ne tik dalyvauti didžiausiame Europos Sąjungoje visuomenės senėjimo tyrime SHARE (Survey on Health, Aging and Retirement in Europe), bet ir tapti šio tyrimo infrastruktūros konsorciumo ERIC (European Research Infrastructure Consortium) nare su sprendimo priėmimo teise.
Visuomenės senėjimas yra opi tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos šalių problema, kuri jau šiandien veikia darbo rinką, socialinės ir sveikatos apsaugos, švietimo sistemas ir daugelį kitų visuomenės gyvenimo sričių. Senėjimo indeksas sparčiai auga: Eurostat‘o duomenimis, 2017 m. Europos Sąjungoje senėjimo indeksas buvo 30,5, 2060 m. jis pasieks 51,6, o Lietuvoje bus dar didesnis – 63,9. Tai reiškia, kad didesnė visuomenės dalis bus vyresnio amžiaus. Nepaprastai svarbu ruoštis sparčiai artėjantiems iššūkiams, remiantis patikimais moksliniais tyrimais ir duomenimis. Šią gyvybiškai svarbią galimybę suteikia lietuvių tyrėjų dalyvavimas SHARE-ERIC tinkle.
Vienas iš VU tyrimą koordinuojančių mokslininkų, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorius Antanas Kairys teigia, kad visavertis Lietuvos įsitraukimas atveria daugiau galimybių. Lietuvos mokslininkai gali naudotis aukštos kokybės tarptautiškai palyginamais duomenimis, kelti kompetenciją mokslinių tyrimų ir duomenų analizės srityse. Labai svarbu ir tai, kad, Lietuvai visavertiškai įsitraukus į SHARE-ERIC konsorciumą, atsiranda galimybė dalyvauti priimant sprendimus apie tyrimo vykdymą.
VU Filosofijos fakulteto prodekanas doc. Vytis Silius pabrėžė mokslininkų atliekamų tyrimų reikšmę: „VU Filosofijos fakulteto mokslininkai, dalyvaudami SHARE tyrime, renka ir tvarko duomenis ir vykdo mokslinius tyrimus, kuriuose analizuojami visuomenės senėjimo procesų keliami iššūkiai ir siūlomi sprendimai dėl gyvenimo kokybės bei sveikatos gerinimo. Sutelkus kolegas iš kitų Lietuvos universitetų ir tyrimų institutų į „SHARE Lietuva“ konsorciumą, pavyko parengti „SHARE Lietuva“ tyrimo infrastruktūros veiklos planą, kuris buvo puikiai įvertintas užsienio ekspertų.“
SHARE – Europos Sąjungos lygiu vykdomas plataus masto tęstinis Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas, skirtas kaupti ir analizuoti duomenis socialinės apsaugos, darbo, sveikatos, socialinio ir ekonominio statuso, šeimos tinklų ir kitose srityse. Tam tikslui kas antrus metus apklausiama apie 2 tūkstančius vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių. Tyrimo rezultatai ne tik naudojami moksliniams tikslams, bet ir leidžia pagrindu priimti optimalius politinius sprendimus. Todėl ypač svarbu, kad Lietuva taip pat turėtų balso teisę priimant sprendimus.
SHARE pradėtas vykdyti 2004 m. Iki šiol apklausta 140 tūkst. vyresnių nei 50 metų žmonių 28 Europos šalyse ir Izraelyje. Naują pagreitį tyrimas įgavo, 2011 m. įsteigus pirmąjį tokio pobūdžio Europos tyrimų infrastruktūros konsorciumą. Iki 2023 m. SHARE koordinavo Miuncheno senėjimo ekonomikos centras, nuo 2023 m. SHARE būstinė – naujasis „SHARE Berlin“ institutas. Parengta pagal VU pranešimą
Edukologai ir informatikai susitiko
tarptautinėje doktorantų mokykloje
Edukologija ir informatika – skirtingos mokslinės kryptys, tačiau ugdymo praktikoje jos labai glaudžiai susijusios. Šiuo metu plačiai aptarinėjama dirbtinio intelekto tema, kaip ir visos visuomenę veikiančios tendencijos ir naujovės, rūpi ir edukologijos atstovams. Dirbtinio intelekto poveikis ir pritaikymo galimybės ugdymo mokslų tyrimuose buvo pagrindinė tema Vilniaus universiteto rengiamoje edukologijos doktorantūrų žiemos mokykloje, kuri vyko gruodžio 4–7 d. Druskininkuose. Mokyklos rengėjai – dviejų VU fakultetų institutai: Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas bei Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas. Remiami Lietuvos mokslo tarybos, organizatoriai suvienijo pajėgas ir pakvietė į Druskininkus tobulintis jaunuosius mokslininkus net iš dešimties Europos šalių. Apie VU tarptautinę doktorantų žiemos mokyklą ir jos išskirtinumą pasakoja jos organizatorės – VU Filosofijos fakulteto profesorė dr. Lilija Duoblienė ir docentė dr. Sandra Kairė.
Edukologijos doktorantų žiemos mokykla Druskininkuose vyksta jau ketvirtą kartą. Kaip gimė jos idėja ir ko ja siekiama?
Tarptautinė edukologijos doktorantų žiemos mokykla Druskininkuose – renginys, kasmet gruodžio pradžioje sukviečiantis jaunuosius mokslininkus ir juos konsultuojančius lektorius ne tik iš Vilniaus universiteto, bet ir iš kitų Lietuvos bei užsienio aukštųjų mokyklų. Edukologijos mokslo doktorantūra, kurios rėmuose rengiama Žiemos mokykla, apima trijų Lietuvos universitetų pajėgas – Vilniaus, Klaipėdos ir Mykolo Romerio universitetų, prieš penketą metų susivienijusių į konsorciumą. Jungtinės doktorantūros komiteto pirmininkė yra VU FsF Ugdymo mokslų instituto profesorė dr. Lilija Duoblienė.
Prieš trejus metus, kai prie Vilniaus universiteto buvo prijungtas pedagogines studijas vykdęs Šiaulių universitetas (dabar – VU Šiaulių akademija), buvo įkurta VU edukologijos mokslo doktorantūros mokykla, kuri veikia šalia Edukologijos mokslų doktorantūros komiteto ir kurios pagrindinis rūpestis yra komunikacija. Apsijungimas tapo postūmiu ne tik rūpintis aukšta studijų ir tyrimų kokybe (pedagogikos, švietimo politikos, švietimo ir mokyklos kultūros ir kitose srityse), bet ir stiprinti tarptautinį ir tarpdalykinį doktorantų ir mokslininkų bendradarbiavimą. Tam galimybes suteikė VU aprėpiamų sričių įvairovė ir tarptautiniai partneriai – Olandijos, Portugalijos, Airijos universitetai. Doktorantūros mokykla suteikia doktorantams ir jų vadovams galimybę stiprinti kompetencijas, ieškoti partnerių ir bendraminčių jų vykdomiems tyrimams, stažuotis. Greta tarptautinių seminarų jau ketvirtus metus vyksta edukologijos doktorantus suburiantis renginys – Tarptautinė edukologijos doktorantų žiemos mokykla Druskininkuose.
Žiemos mokyklos idėją perėmėme iš profesorės dr. Valentinos Dagienės, kuri Druskininkuose virš dešimt metų organizavo Tarptautinį informatikos ir jos didaktikos doktorantų renginį. Būdama ir Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto, ir Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė dr. Valentina Dagienė prieš ketverius metus pasiūlė apjungti mūsų Instituto ir MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto pajėgas. Pabandėme ir nutarėme, kad tai puiki krypčių jungtis, kuomet viena kryptis praturtina kitą. Susibendravo ir mokslininkai, ir doktorantai: edukologai buvo praturtinti technologine-informatine problematika, o informatikai didaktai – socialine ir edukacine problematika.
Tarptautinė edukologijos doktorantų žiemos mokykla tapo svarbia VU edukologijos mokslo doktorantūros dalimi, stiprinant tarpdisciplininį ir tarpkryptinį doktorantų ir mokslininkų bendradarbiavimą. Tai leido sukurti tarptautinį doktorantų ir tyrėjų tinklą. Mums svarbu, kad ši mokykla suteikia galimybę susipažinti su inovatyviomis mokslinėmis idėjomis ir tyrimų metodikomis švietimo ir ugdymo bei informatikos didaktikos srityse. Doktorantų žiemos mokykloje kasmet dalyvauja lektoriai ir konsultantai iš ne mažiau kaip dešimt Europos šalių.
Kuo ypatinga šių metų VU Tarptautinė edukologijos doktorantų žiemos mokykla?
Šių metų programoje daug dėmesio skirta vis labiau aktualėjančiai dirbtinio intelekto temai, į kurią doktorantai gilinosi paskaitų ir praktinių užsiėmimų metu. Konsultuoti doktorantus ir skaityti paskaitų buvo pakviesti ne tik užsienio mokslininkai – Talino universiteto profesorius Martas Laanpere, Lisabonos universiteto docentas Luisas Tinoca, Franš Kontė universiteto profesorius Christophe’as Reffay, Budapešto Lorando Etvešo universiteto profesorė Agnes Erdosne Nemeth, Tartu universiteto profesorė Piret Luik, bet ir Lietuvos mokslininkai, dirbantys užsienio universitetuose – dr. Vilius Dranseika, dirbantis Krokuvos Jogailos universitete (Lenkija), ir dr. Goda Klumbytė, Kaselio universiteto (Vokietija) tyrėja.
Šiais metais renginyje dalyvavo dešimties užsienio šalių doktorantai ir lektoriai konsultantai iš Šveicarijos, Vokietijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir, žinoma, Lietuvos. Visus jungė tas pats siekis ir klausimas – kaip sėkmingai parašyti ir apginti disertaciją, kuri būtų aktuali, inovatyvi, sprendžianti svarbius mokslo klausimus. Buvo stiprinamos doktorantų akademinio rašymo ir tiriamosios kompetencijos, gilinantis į dizainu grįsto tyrimo strategiją, hibridinio tyrimo metodologiją, socialinio tinklo analizės teoriją taikomuosiuose tyrimuose, algoritminį skaitymą, tyrimo rezultatų vizualizavimą pagal kognityvinius ypatumus. Esame dėkingos už pagalbą, organizuojant šių metų žiemos mokyklą Eglei Poteliūnei, Jurgitai Bagdonaitei, MIF kolegėms mokslininkėms Gabrielei Stupurienei, Anitai Juškevičienei, Tatjanai Jevsikovai, nors žinoma, nemažai darbo turėjome nuveikti ir mes pačios.
Tarptautinė edukologijos doktorantų žiemos mokykla skirta jauniesiems tyrėjams. Ar čia stiprinamos mokslinės kompetencijos turės poveikį dėstymui VU edukologijos ir mokytojų rengimo programose?
Mokslininkai, kurie konsultuoja doktorantus tarptautinėje edukologijos doktorantų žiemos mokykloje, dėsto VU edukologijos magistro ir pedagogikos bakalauro studijose bei metų trukmės profesinių pedagoginių studijų programoje. Patys doktorantai taip pat dėsto kaip jaunesnieji asistentai, tad tiek vieni, tiek kiti šioje tarptautinėje žiemos mokykloje gerokai patobulinę savo, kaip tyrėjų, dalykininkų ir vadovų kompetencijas, naujas žinias perduoda ir bakalauro bei magistro pakopų studentams.
Doktorantų žiemos mokykloje susipažįstama su kitų šalių pedagogikos lauko problemomis ir kaip jos tiriamos, tad vėliau yra galimybė jų sprendimo būdus adaptuoti Lietuvos kontekste, parodyti galimas pedagogų rengimo perspektyvas. Žinojimas, kad daugelis šalių jau anksčiau susidūrė su panašiomis problemomis ir kitų šalių doktorantai jau pabandė jas spręsti, leidžia greičiau atitinkamas problemas ištirti bei pasiūlyti praktikams jų sprendimo būdus ir Lietuvoje. Galima matyti, kad šalia unikalių Lietuvos ypatumų yra ir bendrų, platesniam kontekstui būdingų tendencijų, tad kartais visai nereikia „išradinėti dviračio“, svarbu tinkamai ir laiku jį patobulinti.
Kokią matote VU tarptautinės edukologijos doktorantų žiemos mokyklos viziją ateityje? Ko tikitės ir linkite sau?
Ateityje planuojame Doktorantų mokyklą turtinti tarpdiscipliniškumu, šalia edukologijos ir informatikos doktorantų kviečiant atvykti kitų krypčių jaunuosius tyrėjus; antai, vienais metais turėjome ekonomikos mokslo doktorantų. Norime kasmetinėms mokykloms suteikti savitumo, parenkant tų metų temą, kuri sutelktų ta pačia problematika besidominančius doktorantus ir mokslininkus iš skirtingų krypčių. Žinoma, išlaikyti populiarumą laikais, kai egzistuoja akademinių renginių perteklius, nelengva, tačiau doktorantūros studentų grįžtamojo ryšio anketos parodė, kad jiems ši mokykla yra svarbi ir reikalinga, jos laukiama, tikintis išspręsti doktorantūros kelyje kylančias problemas.
Mokykloje išryškėja ir neatitinkančios laikmečio, dirbtinėmis atrodančios disciplinų ribos, kurios gali būti natūraliai peržengiamos – įvairių sričių doktorantai puikiai bendradarbiauja kaip tyrėjai. Mokyklos gyvavimo ateitį užtikrina ir VU FsF Ugdymo mokslų instituto laimėti devyni edukologijos tyrimų proveržio programos projektai, kuriuose yra numatytas skirtingų tematikų doktorantūros mokyklų organizavimas. Ketiname kviesti edukologijos specialistus iš užsienio, su kuriais jau sutarta dėl dalyvavimo projektuose doktorantų žiemos mokykloje.