Pranciškonas kunigas Julius Sasnauskas – Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, publicistas.
Dar būdamas moksleiviu jis įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą, bendravo su Lietuvos disidentais Viktoru Petkumi ir Antanu Terlecku. Kartu su Antanu Terlecku ir kitais pogrindžio dalyviais leido ir platino pogrindžio leidinius „Laisvės šauklys“ ir „Vytis“. 1979 metais dirbdamas sargu Pažangiosios mokslo minties muziejuje (Šv. Jonų bažnyčioje), rengė ir spausdino pogrindžio leidinius, informaciją apie Lietuvos disidentų teismus, viešus pareiškimus apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje. 1979 m. kartu su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu, Vladu Šakaliu, Julius Sasnauskas parengė „45 pabaltijiečių memorandumą“ ir rinko jam parašus. Dalyvavo viešose Lietuvos disidentų solidarumo akcijose – Romo Ragaišio, Angelės Ramanauskaitės teismuose ir kt.
1979 m. gruodžio 11 d. suimtas ir kalintas KGB izoliatoriuje Vilniuje. Bendraminčiai Antanas Terleckas ir Julius Sasnauskas buvo teisiami „už dalyvavimą nelegalių leidinių bei kitokios antitarybinio turinio literatūros gaminimą, dauginimą ir platinimą“. 1980 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Julius Sasnauskas nuteistas vieneriems metams ir šešeriems mėnesiams lagerio ir penkeriems metams tremties. 1980–1981 metais kalintas Vilniuje, 1981 m. gegužės 28 d. ištremtas į Parabelės kaimą, Tomsko sr., Vakarų Sibire. Tremtyje dirbo santechniku, kūriku, krovėju. Į laisvę paleistas 1986 m. gegužės 29 d., 1986 m. grįžo į Lietuvą. Aktyviai prisidėjo rengiant 1987 m. rugpjūčio 23 dienos mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.
1986 m. davė vienuolio pranciškono įžadus. 1987–1992 metais Julius Sasnauskas studijavo Kauno kunigų seminarijoje, 1994–1997 metais gyveno ir mokėsi Kanadoje. 1995 m. birželio 4 d. Toronto lietuvių Prisikėlimo parapijoje vysk. Paulius Baltakis OFM įšventino Julių Sasnauską į kunigus. Nuo 1997 m. J. Sasnauskas gyvena Vilniaus Bernardinų vienuolyne, dirba LRT eteriu transliuojamoje katalikų radijo „Mažojoje studijoje“.
1998 metais Julius Sasnauskas buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius). 2009 metais jam įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos skiriama Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“, 2012 metais jis apdovanotas šv. Kristoforo statulėle, 2016 metais jam skirta Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Juozo Tumo-Vaižganto premija, 2020 metais J. Sasnauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas, o 2023 m. birželio 29 d. įteiktas Vilniaus universiteto atminties diplomas.