Lietuvai rizikuojant gauti ne visą numatytą ES paramą, būtina taisyti buvusios Vyriausybės klaidas derybose su Europos Komisija. Naujausias Valstybės kontrolės atliktas vertinimas rodo, kad Lietuva vėluoja įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (EGADP) – laiku nepasiekti rodikliai ir nepateikti mokėjimo prašymai. Kaip teigia Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pavaduotojas, Seimo Audito komiteto narys Karolis Podolskis, kalbama apie 3,8 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramos, kuriai gauti Lietuva iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. yra įsipareigojusi pasiekti 218 rodiklių.
„Praėjusios Vyriausybės negebėjimas susitarti su Europos Komisija dėl tam tikrų rodiklių pasiekimo privedė prie situacijos, kad jau dabar, likus trečdaliui plano įgyvendinimo laiko, Valstybės kontrolė konstatuoja, kad dalis rodiklių nebus pasiekti suplanuota apimtimi. Nepasiekti rodikliai susiję su netaršių transporto priemonių įsigijimu, viešų ir privačių įkrovimo prieigų įrengimu, startuolių ekosistemos plėtros skatinimu, mokslo ir verslo skatinimu dalyvauti tarptautinėse mokslo ir inovacijų programose. Ši situacija rodo, kad ES EGADP Lietuvai numatytų lėšų buvusi Vyriausybė nesugebėjo suvaldyti ir sukėlė nesuvokiamą riziką – dalies finansavimo Lietuva gali visai negauti“, – įspėja K. Podolskis.
Parlamentaras pažymi, kad Lietuvą dėl to įspėjo ir Europos Audito rūmų narė dr. Laima Andrikienė: praeitų metų pabaigoje susitikusi su Seimo Audito komiteto nariais, ji atkreipė dėmesį į dabar jau buvusios Vyriausybės negebėjimą administruoti pinigų ES remiamoms programoms.
„Tai didelė problema, kad į mūsų, kaip valstybės, negebėjimą suvaldyti ES paramos lėšų baksnoja tiek Europos Komisija, tiek Europos Audito rūmai. Nors likus trečdaliui plano įgyvendinimo laiko jau sudarytos sutartys dėl 93 proc. investicijų, bet jų įgyvendinimo išlaidos nesiekia 30 proc. Lietuvai skirto finansavimo. Per likusį plano įgyvendinimo laiką reikės investuoti ne mažiau kaip 2,8 mlrd. eurų arba 74 proc. Lietuvai skirto plano finansavimo“, – pabrėžia Seimo narys socialdemokratas K. Podolskis. Anot jo, naujosios Vyriausybės laukia nemažas iššūkis sprendžiant šią paveldėtą situaciją, kad numatytos lėšos per investicijas pasiektų Lietuvą ir jos regionus. Jeigu nepavyktų rodiklių pasiekti visa apimtimi, būtų deramasi su Europos Komisija dėl rodiklių tikslinimo, apsibrėžiant alternatyvius rodiklių pasiekimo būdus.
Seimo Užsienio, Europos reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų pirmininkai susitiko su Respublikos Prezidentu. Sausio 15 d. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, Europos reikalų komiteto pirmininkė ir Seimo Pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda aptarė svarbiausius užsienio ir saugumo politikos klausimus. Esminis susitikimo tikslas buvo Respublikos Prezidentui pristatyti naujos sudėties minėtų Seimo komitetų prioritetinius darbus ir parlamentinės diplomatijos iniciatyvas.
Vienas iš svarbiausių prioritetų šiam Seimui toliau išlieka visokeriopa parama Ukrainai, todėl susitikimo dalyviai pažymėjo bendrų veiksmų svarbą ne tik su sąjungininkais, bet ir šalies viduje, koordinuojant institucijų tarpusavio veiksmus. „Susitikimo metu sutapo nuomonės, kad vienas iš svarbiausių prioritetų yra transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimas, ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) gilinimas, pradėjus darbą išrinktojo JAV Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracijai. JAV yra svarbiausios Lietuvos strateginės partnerės ir sąjungininkės, kurių karinė galia – esminis veiksnys užtikrinant Rusijos atgrasymą Baltijos jūros regione,“ – po susitikimo sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas R. Motuzas.
Europos reikalų komiteto pirmininkė R. Budbergytė susitikimo metu akcentavo Lietuvos institucijų pasirengimo 2027 m. pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai svarbą. „Seimas sieks plataus politinio sutarimo dėl pirmininkavimo prioritetų ir sklandaus valstybės institucijų darbo Lietuvai rengiantis ir 2027 m. I pusmetį pirmininkaujant ES Tarybai. Seimas surengs privalomus penkis parlamentinio matmens renginius, o dėl kitų galimų iniciatyvų dar turės apsispręsti Seimo valdyba,“ – akcentavo R. Budbergytė.
Lietuvos ir Vokietijos partnerystės, plėtojant dvišalius santykius bei Lietuvoje rengiantis dislokuoti Vokietijos karių brigadą ir kitais gynybos ir saugumo klausimais pasisakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas G. Jeglinskas. Susitikimo metu buvo kelti gynybos finansavimo, gynybos pramonės plėtros klausimai, aptarti sabotažo Baltijos jūroje atvejai.
Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad šis pasitarimas yra reikšmingas instrumentas, stiprinant tarpinstitucinius bendradarbiavimo ryšius tarp Seimo ir Respublikos Prezidento, ypatingai svarbioje užsienio ir saugumo politikos srityje.
Lietuvai labai svarbi sėkminga „ORLEN Lietuva“ veikla. Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su PKN ORLEN grupės prezidentu Ireneušu Fonfara (Ireneusz Fąfara). Susitikimo metu aptartos kompanijos planuojamos investicijos į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos efektyvumą, plėtojant atsinaujinančios energetikos, kitus šalies ir regiono energetinio saugumą užtikrinančius projektus.
„Susitikęs su PKN ORLEN vadovu, patikinau, kad vertiname „ORLEN Lietuva“ indėlį į Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir esame suinteresuoti konkurencingomis kainomis šalies vartotojams. Taip pat tenka apgailestauti, kad buvusi Vyriausybė pasirašiusi susitarimą dėl investicijų Mažeikių naftos gamykloje, savo įsipareigojimų nevykdė. „ORLEN Lietuva“ yra strateginė šalies įmonė, didžiausias mokesčių mokėtojas Lietuvoje, todėl mums labai svarbi sėkminga jos veikla“, – sakė Seimo Pirmininkas. Mažeikių naftos perdirbimo gamykla užtikrina stabilų naftos produktų tiekimą visam Baltijos jūros regionui ir yra viena svarbiausių mūsų energetinio saugumo šakų.