Pastaruoju metu humanitarinių mokslų sferoje vis dažniau galima išgirsti skaitmeninės humanitarikos sąvokas. Ypač sparčiai besivystanti sritis pirmiausia apima tiksliųjų mokslų tyrimų metodologijos taikymą visose humanitarinių mokslų kryptyse. Kompiuterinė lingvistika, medijų filosofija ar statistinė muzikologija yra tik keletas mums jau girdėtų naujadarų, atspindinčių akivaizdų tradicinių mokslų poslinkį į tarpdalykiškumą.
Statistinių ir kompiuterinių tyrimų metodų taikymas sparčiai keičia muzikos redagavimą ir leidybą. Suprantant, kad muzika egzistuoja ir natų pavidalu, tai yra užrašytu tekstu, daugelis dalykų yra skolinama arba pritaikoma iš lingvistikos, konkrečiai – iš tekstologijos. Būtent šiuolaikinei muzikos tekstologijai, skaitmeninių partitūrų rengimui ir jų realizavimui (greta kitų temų) buvo skirta spalio mėnesį Vilniuje įvykusi tarptautinė Baltijos šalių muzikologų konferencija „Muzikos istorijos, peržengiančios valstybės sienas. Muzikinės kultūros mikro-, mezo- ir makro- regioniškumas“ (angl. Music History beyond State Borders. Micro-, Meso- and Macro- Regionality of Music Culture). Ją surengė Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su Tarptautinės muzikologų draugijos Muzikos ir kultūros studijų grupe.
Konferencijos metu vykusiame seminare dalyvavo pagrindinių pasaulio muzikologijos institucijų specialistai, dirbantys su skaitmeninėmis partitūromis. Tai Bonos Liudviko van Bethoveno (Ludwig van Beethoven) ir Varšuvos Frederiko Šopeno (Frédéric Chopin) mokslo institutų bei Kembridžo (angl. Cambridge) ir Stanfordo (angl. Stanford) universitetų mokslininkai. Lietuvai atstovavo Muzikos ir teatro akademijos muzikologai, šiuo metu rengiantys M. K. Čiurlionio muzikos skaitmenines kritinio teksto redakcijas. Po individualių pranešimų surengta apskritojo stalo diskusija, skirta aptarti esminius šiuolaikinės muzikos tekstologijos klausimus, išryškinti kylančias problemas ir galimus jų sprendimus.
Pirmąjį pranešimą šiame seminare perskaitė Stanfordo universiteto profesorius dr. Kraigas Sapas (Craig Stuart Sapp). Jis apžvelgė pastaruosius kelerius metus vykdomą projektą, skirtą Torkvato Taso (Torquato Tasso) eilėmis sukurtų to laikotarpio muzikos kūrinių duomenų bazei. Ši duomenų bazė apima apie 800 muzikos kūrinių, sukurtų tokių žymių kompozitorių, kaip Klaudijus Monteverdis (Claudio Monteverdi) ar Luka Marenzis (Luca Marenzio). Šios kompozicijos atspindi ryškų muzikos posūkį nuo polifoninės į homofoninę muziką ir yra itin svarbus muzikos istorijos tyrimų objektas. Duomenų bazė paremta vadinamąja dinamine redakcija, koduota vienos iš pirmųjų universalios muzikos kodavimo programos Humdrum, kurios bendrautoris yra pranešimą parengęs mokslininkas, ir vėliau išplėtotos MEI (angl. Music Encoding Initiative) bendruomenės formatais. Integrali įvairiapusę verbalinio ir muzikinio tekstų analizę leidžianti atlikti duomenų bazė buvo pateikta kaip vienas sėkmingiausių pastarojo meto tarpdalykinio tyrimo sprendimas.
Liudviko van Bethoveno instituto atstovas dr. Ričardas Sengeris (Richard Sänger) supažindino, kaip šiuo metu bandoma atkurti šio kompozitoriaus kūrybinį procesą. Remiantis vienu iš L. van Bethoveno juodraštinių muzikos sąsiuvinių, atskleistas be galo kruopštus ir daug laiko užimantis, automatizavimui nepasiduodantis procesas, kuris primena archeologų darbą: nuimant sluoksnį po sluoksnio, atskleidžiamas visas užrašo nuoseklumas ir pateikta išsami muzikos kūrinio kūrimo genezė. Rengiant skaitmeninę L. van Bethoveno kūrinių redakciją, buvo pasitelkti mokslininkai, dirbantys su vizualizacija ir animacija, nes vien tik stabilaus teksto perteikimas negali pilnai atskleisti nuostabaus rezultato, kuris išryškėja juodraščių tyrimų metu.
Frederiko Šopeno instituto atstovai dr. Marčinas Konikas (Marcin Konik) ir dr. Jacekas Ivaško (Jacek Iwashko) apžvelgė per pastaruosius keletą metų vykdomą plačios apimties lenkų muzikos skaitmeninimo procesą. Formuojama nacionalinė skaitmeninė duomenų bazė įtraukia visus žinomus lenkų muzikos archyvus ne tik pačioje Lenkijoje, bet ir už jos ribų (tarp jų ir esančius Lietuvoje). Taip bandoma bent iš dalies kompensuoti didžiulius archyvų nuostolius, patirtus per Antrąjį pasaulinį karą. Tyrėjų apžvelgta sukurta duomenų bazė šiuo metu apima apie 8 tūkst. kompozitorių ir per 20 tūkst. skenuotų muzikos šaltinių, kurių bendra apimtis jau siekia pusę milijono puslapių. Ši bazė remiasi diplomatiniu šaltinių perrašymu, naudojant nemokamą notacijos programą Musescore. Tolesnis darbas vyksta, medžiagą konvertavus į MusicXML formatą, o muzikos tekstai vizualizuojami specialiai tyrėjų komandos sukurta Verovio Humdrum Viewer programa.
Lietuvos tyrėjai pristatė šiuo metu kuriamą skaitmeninę M. K. Čiurlionio fortepijoninės muzikos duomenų bazę ir simfoninių partitūrų rengimo ypatumus. Laimėjusi Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Lituanistikos projektą, tarpinstitucinė tyrėjų komanda, kurią sudaro muzikologai Darius Kučinskas (KTU, grupės vadovas), Rima Povilionienė (LMTA) ir informacinių technologijų mokslininkai Jūratė Bogdanienė ir Laimonas Janutėnas (abu VGTU), parengė kritinius visų M. K. Čiurlionio fortepijoninių kūrinių tekstus (kritinę redakciją). Šie tekstai parengti keliais formatais (XML, PDF, MUS) ir susieti su pirminiais šaltiniais – rankraščiais ir kūrinių publikacijomis, yra lydimi išsamių komentarų ir paaiškinimų. Suformuota integrali duomenų bazė papildyta specialiai programuotu unikaliu paieškos algoritmu, leidžiančiu atlikti kūrinio fragmento ar atskiro muzikos kalbos elemento (melodijos, ritmo) paiešką. Šios paieškos unikalumas remiasi tuo, kad numatyta ne tik tiksli, bet ir modifikuota pasirinkto elemento paieškos galimybė, atliekama inversijos, retrogrado ar transpozicijos paieška. Tai atveria suformuotos duomenų bazės vartotojams galimybę tirti M. K. Čiurlionio muziką naujais, daug didesnes galimybes atveriančiais būdais.
Dr. Charalampos Eftimiu (Charalampos Efthymiou), šiuo metu dirbantis Vienos ir Lietuvos muzikos akademijose, pateikė jo parengtą M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ kritinę redakciją. Nors ji planuojama spausdinti tradiciniu būdu, bet muzikos tekstai yra surinkti kompiuteriu ir nesunkiai integruojami į suformuotą Čiurlionio duomenų bazę.
Apskritojo stalo diskusijai vadovavo Kembridžo universiteto profesorius, dažnas LMTA svečias, dr. Džonas Rinkas (John Rink). Diskusijoje dalyvavę mokslininkai pabrėžė akivaizdžiai stebimą prasidėjusią naują muzikos tekstų rengimo ir publikavimo etapą – skaitmeninių redakcijų laikotarpį. Tai iš esmės skirtingas teksto parengimo ir pateikimo būdas, leidžiantis išnaudoti daug platesnes tekstų analizės galimybes, gauti naujų mokslinių duomenų apie kompozitorių kūrybos genezę, kūrinių formavimosi ypatumus, tarpusavio sąsajas ar net atskirų teksto fragmentų ryšius. Nurodyta, kad greta stabilių, dažniausiai PDF formatu skelbiamų skaitmeninių redakcijų, pastaraisiais metais susiformavo ir ypač stiprią pažangą patiria vadinamosios dinaminės muzikos tekstų redakcijos, kurias pagal savo poreikį gali užbaigti rengti patys naudotojai. Taip nemažai teksto rengimo klausimų yra perduodama pačiam muzikos atlikėjui. Bet muzikos rankraščio skaitymas, jame esančių ženklų ir santrumpų dešifravimas bei teisingas interpretavimas išlieka pirminė tyrėjo prerogatyva. Todėl skaitmeninės muzikos redakcijos tik praplečia tyrimo galimybes, bet nepakeičia ekspertinio darbo. Straipsnis parengtas pagal LMT finansuotą projektą (S-LIP-22-75).