Seimui rengiant darbotvarkę dėl esminių socialinių klausimų, esu įsitikinusi, kad demografinės krizės, „Lietuvos nykimo“ klausimai turi atsispindėti visų Seimo komitetų planuose. Turime kalbėti apie kelių dešimtmečių perspektyvą. Labai svarbu įveikti politinį trumparegiškumą, kai nenorima matyti toliau nei vienos kadencijos terminas. Gyventojų skaičius mažėja dėl emigracijos, prastų sveikatos rodiklių ir daugybės kitų veiksnių. Mažą gimstamumą Lietuvoje lemia ir būsto neturėjimas, skurdas, negalėjimas suderinti darbo ir šeimos poreikių. Visa tai tikrai neskatina susilaukti vaikų.
Moterys nebesiaukos vyrams
Realu siekti, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas bent sulėtėtų, o sąlygos kurti šeimą ir gyventi Lietuvoje gerėtų. Veikti reikia daugelyje sričių iškart ir vienu metu, taikant ilgalaikes priemones atkakliai ir nuosekliai. Tik tokiu atveju galime tikėtis pokyčio ilgalaikėje perspektyvoje. Negalima sutikti su vis dar pasigirstančiais argumentais, esą viskas išsispręstų, jeigu moterys vėl imtų aukoti savo karjerą dėl vyro karjeros ir dėl vaikų. Turime skatinti abiejų tėvų indėlį ir lygų naštos dalijimąsi – vaikų, namų priežiūros ir kitų darbų naštos. Valstybėje turi egzistuoti sąlygos abiem tėvams derinti darbą ir vaikų auginimą.
Šeimų ir juose augančių vaikų galimybes žlugdo skurdas ir regionų skirtumai. Vis dar daug problemų jauniems tėvams kelia ribota vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų pasiūla. Lietuvoje vaikų vis mažėja, bet lopšelių, darželių trūkumo problema sunkiai juda iš mirties taško. Atskira bėda – šių įstaigų, taip pat mokyklų pasiekiamumas, prieinamumas ir kaina. Todėl skubių sprendimų laukia ir vaikų pavėžėjimo – į būrelius, į darželius, ne tik mokyklas – problema.
Daugiau dėmesio vaikų priežiūros, būsto klausimams
Apie gyventojų skaičiaus ir gimstamumo mažėjimą kalbame jau ne vieną dešimtmetį, bet iki šiol neturėjome praktiškų sprendimų, kaip būtų galima pagerinti šeimų galimybes samdytis aukles. Būtina toliau plėsti trumpalaikės vaikų priežiūros vietų (kambarių) tinklą, ypač prie darboviečių, kultūros įstaigų. Ar jau išsprendėme vaiko priežiūros atostogų klausimus? Toli gražu ne. O tai esminis klausimas, kalbant apie šeimos gerovę. Pagaliau ir lanksčių užimtumo formų pasiūla mūsų valstybėje yra ribota.
Didžiulė opa yra vienišų tėvų skurdas. Skursta ir dirbantys žmonės. Keldami visas šias problemas, tarsi savaime suprantamu dalyku laikome tai, kad žmonės turi kur gyventi – stogą virš galvos, būstą, namus. Bet apsirūpinimo būstu problema Lietuvoje metai iš metų aštrėja. Būstas tapo nebeįperkamas. Moksliniai tyrimai patvirtina tai, kas ir taip akivaizdu: jeigu būstas sunkiai prieinamas ir vis labiau brangsta, žmonės linkę neribotam laikui atidėti savo šeimos planus.
Lietuvoje jaunuoliai vis ilgiau gyvena pas tėvus. Valstybės įtaka ir poveikis būsto rinkoje turėtų didėti. Esu įsitikinusi, kad kai atsiras būsto įvairovė – ne tik socialinis būstas nepasiturintiems, bet ir municipalinis, komunalinis būstas, ilgalaikė nuoma tarpininkaujant valstybei ir savivaldai – tada ir kainos, ir visa situacija rinkoje pradės keistis.
Perspėjimas dėl privatizacijos ir darbuotojų iš užsienio
Lietuvos visuomenė sensta ir dėl emigracijos, didelio vyrų mirtingumo, nesveikos gyvensenos. Vyresnio amžiaus žmones Lietuvoje, labiau nei kitose šalyse, kamuoja lėtinės ligos, negalia, o vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė pas mus – viena mažiausių Europos Sąjungoje. Pagyvenę žmonės gyvena skurde ir atskirtyje, ypač – vieniši žmonės. Daugelio jų vaikai išvyko į užsienį, tad jų priežiūros ir globos našta tenka valstybei. Spręsdami, kaip mažinti emigraciją, turime kovoti su jos padariniais, tarp kurių – pagyvenusių vienišų žmonių apleistumas. Būtina plėtoti globos paslaugas. Svarbu nepadaryti klaidų manant, kad masinis pigios darbo jėgos įvežimas iš užsienio yra gelbėjimosi ratas Lietuvai. Taip pat rizikinga vis daugiau svarbių sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar švietimo funkcijų perleisti privačioms įstaigoms. Padariniai gali būti sunkiai atitaisomi ir labai liūdni. Autorė yra Seimo Pirmininko pavaduotoja, Sveikatos reikalų komiteto narė. Parengta pagal LR Seimo pranešimą
Orinta Leiputė