Šalių ekonominės raidos palyginimas nėra toks paprastas, kaip daugeliui gali atrodyti. Dažniausiai naudojamas Bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui ar vienam darbuotojui rodiklis gali turėti labai skirtingus įvertinimus, priklausančius nuo naudojamos valiutos, nuo prekių, paslaugų ir pinigų infliacijos įskaitymo. Labiausiai palyginimą komplikuoja tai, kad valiutų tarpusavio keitimo kursai neatspindi jų perkamosios galios skirtumų lyginamose šalyse. Problemai spręsti yra sukurtas Perkamosios galios pariteto (Purchasing Power Parity, PPP) metodas, kuris įveda realų valiutų keitimo kursą, atsižvelgiantį į kainų lygių skirtumus šalyse. Todėl ekonominės statistikos specialistai viso pasaulio mastu jau sutaria, kad ekonominės raidos palyginimas tarp šalių turi būti daromas naudojantis PPP metodu. Tačiau tenka pripažinti, kad viešojoje erdvėje, dažnai net visuotinai pripažintuose ekonominės informacijos sklaidos priemonėse galime pastebėt kitus lyginimo metodus. Dažniausiai galime pastebėti, kad lyginamas šalių realus BVP perskaičiuotas pastoviomis kainomis ir bendra pasirinkta valiuta. Nereikia stebėtis, kai toks lyginimas duoda labai skirtingus rezultatus nei PPP metodas.
Šiame trumpame Centrinės ir Rytų Europos (CRE) ekonominės raidos pristatyme mes pasitenkinsime Tarptautinio valiutos fondo (IMF) WEO (World Economic Outlook) duomenų bazės statistine informacija apie ekonominę raidą vertinamą PPP metodu. Pasirinktas laikotarpis yra 1995 – 2030 metai, kuriems šie duomenys yra prieinami. Žinoma, skaičiai nuo 2025 iki 2030 metų yra prognostiniai, bet remiasi geriausiais prieinamais makroekonominiais modeliais ir šalių raida iki 2024 metų. Žemiau pateikiamas interaktyvus šalių palyginimo grafikas rodo absoliučias BVP gyventojui vertes tarptautiniais JAV doleriais (paspaudus „Scores“) ir šalies reitingą kitų atžvilgiu (paspaudus „Rank“).
Abu vaizdavimo būdai yra labai vertingi. Pirmas „Scores“ mums suteikia ypatingą pojūtį apie sėkmingą visų CRE šalių integraciją į Vakarų ekonominę erdvę: augimas siekia iki 10 kartų. Nėra abejonės, kad vyksta sparti naujų ES narių konvergencija su senbuvėmis, patvirtinanti ES projekto ekonominę sėkmę ir naudą CRE valstybėms. Šalių tarpusavio palyginimas gali būti ženkliai pagyvintas, vaizduojant jų tarpusavio reitingą „Rank“. Šiame vaizdavime Lietuva nuėjo kelią nuo priešpaskutinės pozicijos 1995 metais iki prognozuojamo lyderės vaidmens 2030 metais. Jei būtume pridėję ir Pietų Europos šalis: Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija, pamatytume, kad prognozuojama Lietuvos lyderystė ir jų atžvilgiu.
Šios publikacijos siekis yra sustiprinti mūsų pačių tikėjimą: Lietuva, turėdama daug neišspręstų socialinių problemų, gali jausti tvirtus ekonominius pagrindus, ieškodama geriausių prieinamų kelių joms išspręsti.