2025 m. rugsėjo 11 d. iškilus Lietuvos mokslininkas profesorius Alfonsas Vainoras švenčia 80-ąjį gimtadienį. Profesorius A. Vainoras savo mokslinį gyvenimą paskyrė fundamentinės medicinos plėtrai.
Jo mokslinė veikla prasidėjo nuo naujų elektrokardiografijos rezultatų analizės metodų kūrimo ir šių metodų taikymų medicinos ir sporto praktikoje. Prof. A. Vainoro pasiūlytas holistinis EKG analizės ir žmogaus funkcinės būklės vertinimo modelis nuo 1992 m. taikomas elito klasės sportininkų funkcinės būklės tyrimuose, vertinant Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų parengtumą. Pasiteisino prof. A. Vainoro idėja, pasinaudojant didėjančiomis informacinių technologijų galimybėmis, pradėti nuotolines konsultacijas su kvalifikuotais ekspertais, kai sportininkas yra mokomose treniruočių stovyklose ar varžybose vykstančiose toli nuo Lietuvos. Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkams atvykus dalyvauti 2000-jų olimpinių žaidynių varžybose, iš Sidnėjaus (Australija), pasinaudojant Kauno Kardiologijos instituto sukurta programėle, pirmą kartą EKG biosignalai buvo persiunčiami į Kauną detalesnei analizei ir specialistų konsultacijoms gauti. Tai leido individualiai vertinti kiekvieno sportininko organizmo adaptacijos į staigų geografinių, laiko juostų ir klimatinių sąlygų pasikeitimą, ir atitinkamai, koreguoti adaptacijos eigą ir fizinių krūvių taikymus.
Prof. A. Vainoro mokslinė veikla orientuota į scholastinius žmogaus kūno funkcijų ir procesų interpretavimo modelius. Biofizikos ir fiziologijos žinių derinimas leido prof. A. Vainorui diskutuoti apie organų ir kūno funkcijų sąveikos aprašymus ir vertinimo metodus. Prof. A. Vainoras visuomet pasisakė už kompleksinių dinaminių sistemų moklo taikymus žmogaus organizmo kaip vientiso kūno tyrimuose, pasiūlė organizmo funkcinės būklės vertinimo modelį, apjungiantį kūno vykdančiųjų (raumenyno), aprūpinančių ir reguliuojančių sistemų vertinimų rezultatus. Šiandien galima būtų suskaičiuoti daugiau nei 20 apgintų mokslo daktaro disertacijų, kuriose buvo pasinaudota šiuo modeliu sprendžiant fiziologijos ar sporto mokslui aktualias problemas. Tai patvirtina jo mokslinių tyrimų ir administracinės bei pedagoginės veiklos, vadovaujant Kauno medicinos universiteto Kineziologijos ir sporto medicinos katedrai (2001–2011 m.), rezultatai. Šiandien visa ši sukaupta prof. A. Vainoro teorinė ir praktinė patirtis lėmė, iš esmės, naujos mokslinės biologijos koncepcijos, skirtos elektromagnetinės energijos ir informacijos perdavimo tarp ląstelių, audinių ir organų plėtojimą.
Kalbame apie iš esmės naują idėją, šiuo metus sparčiai plėtojamą biofotonų signalizacijos koncepciją [1]. Tai unikalus mokslinis darbas pirmą kartą pateikiantis biologinį necheminio bendravimo tarp ląstelių biofizinių procesų aprašymą, siūlo naują revoliucinį požiūrį į raumenų ir jungiamojo audinio vaidmenį organizme. Biofotonų signalizacijos koncepcija pagrindžia faktą, kad raumenys yra svarbi žmogaus kūno medžiagų apykaitos procesų grandis, kurioje vyksta galutinis cheminės energijos virsmas elektromagnetine energija. Ši elektromagnetinė energija yra mechaninio žmogaus kūno judėjimo energijos pagrindas, ji perduodama jungiamųjų raumenų grandinėmis / sinkineze ir „maitina“ visas žmogaus kūno ląsteles. Dabar, jei į sveikatos ir lėtinių neinfekcinių vidaus organų ligų prevencijos problemą pažvelgti biofotonų signalizacijos koncepcijos požiūriu, tampa akivaizdu kad čia mūsų dėmesys turi būti skiriamas tinkamo raumenų aktyvumo, kineziterapijos ir kitų fizinio lavinimo formų taikymams.
Biofotonų signalizacijos koncepcija buvo plėtojama vykdant edukacinį ir mokslinį projektą „Bioelektroninė medicina arba kitaip pažvelgti į mediciną“ (projekto vadovas – prof. A. Vainoras. Tai iniciatyvus projektas, kurį vykdo Ukrainos ir Lietuvos mokslininkai, siekiantys populiarinti ir toliau integruoti naujas kvantinės fizikos žinias medicinoje. Inovatyviose publikacijose buvo formuluojama ir vystoma sampratos apie vandens [2], biologinių membranų [3], biofotonų [4, 5] vaidmenį žmogaus kūno elektromagnetiniuose procesuose. Gyvenimo, sveikatos, ligos ir mirties sąvokų sampratos remiantis naujomis biofizikos koncepcijomis tapo mokslininkų diskusijų objektu [6]. Pasiūlytos bioelektroninės medicinos sąvokos [7] laikomos kaip perspektyvios tolesnei medicinos plėtrai ir kaip praktinis būdas spręsti širdies ir kraujagyslių bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų problemas [8–10].
Šie teoriniai tyrimai yra nuoseklūs ir puikiai integruotini su ankstesniais prof. A. Vainoro tyrimais apie lokalaus Žemės elektromagnetinio lauko įtaką žmogaus organizmui. Per pastarąjį dešimtmetį prof. A. Vainoras aktyviai tyrinėjo žmogaus kūno funkcinių reakcijų priklausomybę nuo Šumano rezonanso dažnių pokyčių dinamikos. Šie tyrimai atliekami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto ir Kauno technologijos universiteto bei Širdies matematikos instituto (Heart-Math Institute, JAV) mokslininkų analizuoja sukurto pasaulinio 11-kos magnetografų tinklo išdėstyto visuose pasaulio žemynuose. Eurazijos žemyno magnetometras, nepertraukiamai registruojantis lokalaus Žemės magnetinio lauko parametrus yra įrengtas būtent Lietuvoje. Lietuvos mokslininkai pirmieji parodė egzistuojantį stiprų ryšį tarp žemo diapazono Šumano rezonanso dažnių įtakos padidėjimų ir miokardo infarkto dažnio. Taip pat pirmą kartą 2023–2024 m. buvo atlikti tokio pobūdžio tyrimai nefrologijoje [11].
Žmogaus kūno struktūrinės organizacijos mikro lygmens elektromagnetinių procesų fundamentalų vaidmenį medžiagų apykaitai ir gyvybės reiškiniams patvirtina prof. A. Vainoro vadovaujamų teorinių tyrimų, skirtų mitochondrijoms ir mitochondrijų disfunkcijai, rezultatai. Šie darbai [12,13] yra svarbus Lietuvos mokslo indėlis į Pasaulio žinių lobyną.
Profesorius A. Vainoras yra vienas unikalių mūsų Lietuvos akademinės bendruomenės atstovų, tyrinėjantis elektromagnetinių procesų vaidmenį žmogaus organizme, žmogaus kūno kvantinius laukus ir bandantis iš šių pozicijų vertinti esminius žmogaus kūno gyvenimo ir mirties, sveikatos ir ligų klausimus. Ir jam tai puikiai sekasi. Projektas „Bioelektroninė medicina arba kitaip pažvelgti į mediciną“ – tai novatoriškų progresyvių idėjų kompleksas, galintis įkvėpti naują gyvybę daugeliui medicinos sričių, būti naudingas diegiant šiuolaikines informacines technologijas, dirbtinį intelektą, formuluojant kvantinio lygens ligų patogenezės, sampratas fiziologijos ir farmakologijos, reabilitacijos srityse.
Mūsų Lietuvos akademinė bendruomenė didžiuojasi, kad toks iškilus charizmatiškas mokslininkas kaip prof. A. Vainoras yra mūsų gretose ir toliau produktyviai dirba bendradarbiaudamas su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto mokslininkais. Reiškiame dėkingumą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto administracijai už paramą novatoriškiems šio didžio mokslininko tyrimams ir darbui, kuris savo moksliniu indėliu įtvirtina Lietuvą mokslo pasaulyje.
Prof. A. Vainoras yra vertas akademiko J. Bredikio įkurtos mokslinės krypties mokinys ir tęsėjas. Profesoriaus A. Vainoro moksliniai darbai rodo, kad „Kitoks požiūris“ yra pagrįstas, egzistuoja ir yra būtinas tolesnei mokslo ir medicinos pažangai.
Visos Lietuvos akademinės bendruomenės vardu sveikiname prof. A. Vainorą su jubiliejumi, linkime geros sveikatos ir aktyvaus mokslinio darbo tęsimo Lietuvos, Pasaulio mokslo ir tiesos triumfo labui.
prof. Jonas (Liudas) Poderys
„Mokslo Lietuva“ redakcijos kolegija prisijungia prie sveikinimų ir linki prof. A. Vainorui ilgų gyvenimo metų, sveikatos ir darbo po ramiu Lietuvos dangumi.
Bibliografija:
- Nevoit G., Poderiene K., Potyazhenko M., Mintser O., Jarusevicius G., and Vainoras A. (2025). The Concept of Biophotonic Signaling in the human body and brain: Rationale, Problems and Directions. Front. Syst. Neurosci., 19, 1-23. https://doi.org/10.3389/fnsys.2025.1597329
- Nevoit G., Bumblyte I., Potyazhenko M., Mintser O. (2022). Modern biophysical view of electromagnetic processes of the phenomenon of life of living biological systems as a promising basis for the development of complex medicine: the role of warter. Journal of Complexity in Health Sciences, Dec. 2022Vol. 5, No. 2, pp. 45–57 DOI:10.21595/chs.2022.23089
- Nevoit G., Bumblyte IA, Potyazhenko M, Mintser O. (2022). Modern biophysical view of electromagnetic processes of the phenomenon of life of living biological systems as a promising basis for the development of complex medicine: the role of cell membranes. Journal of Complexity in Health Sciences, Vol. 5, Issue 1, 2022, p. 22-34. DOI https://doi.org/10.21595/chs.2022.22787
- Nevoit G., Bumblyte А.I., M.Potyazhenko, O. Minser. (2023). Modern biophysical view of electromagnetic processes of the phenomenon of life of living biological systems as a promising basis for the development of complex medicine: the role of biophotons. Journal of Complexity in Health Sciences, Jun. 2023, Vol. 6, No. 1, 1–15. DOI:10.21595/chs.2023.23443.
- Nevoit G, Bumblyte IA, Korpan A, Mintser O, Potyazhenko M, Iliev MT., Vainoras A, Ignatov I, (2024). The biophoton emission in biotechnological research: from Meta-Epistemology and Meaning to experiment – Part 1. Ukr. J. Phys. 2024; 69, 3:190-206. doi: 0.15407/ujpe69.3.190
- Minser O., Potyazhenko M., Vainoras А., Bumblyte IA, Nevoit G (2022). Informational analytical representations of the Magnetoelectrochemical Theory of metabolism, life and health. Ukrainian Journal of Medicine, Biology and Sports. 2022. Vol. 7. No. 6. P. 232-246. DOI:10.26693/jmbs07.05.232
- Nevoit, G., Filiunova O., Potyazhenko M., Minser O., Bumblyte I.A., and Vainoras A. (2023). Modern biophysical view of electromagnetic processes of the phenomenon of life of living biological systems as a promising basis for the development of complex medicine: towards the concept of Bioelectronic Medicine,” Journal of Complexity in Health Sciences, Vol. 6, No. 2, pp. 49–66, Dec. 2023, https://doi.org/10.21595/chs.2023.23867
- Nevoit G., O. Vlasova, M. Ryabushko, N.Moisieieva, I. Zviagolska, M.Potyazhenko. (2024). Magnetoelectrochemical theory of metabolism and life: what is it, when is it needed and what to expect from it for medicine and reflexology (literature review). Fitoterapiia. Chasopys. 2024.№2. Р.47-62 https://doi.org/10.32782/2522-9680-2024-2-47
- Nevoit G., Poderiene K., Liulka N., Potyazhenko M., Mintser O., Jarusevicius G., Vainoras A. (2025). Cardiovascular diseases: searching for alternative solutions to the problem from a biophysical perspective. International Medical Herald. 1, 57-65. DOI 10.64108/imh.2025.1.1.57
- Nevoit, G.V., Poderiene, K.S., Danilchenko, I., Kitura, O.E., Lyulka, N.O., Golovchenko, I.V., Potyazhenko, M.M., Mintser, O.P., Yarushavičius, G., Vainoras A. (2025). Educational and scientific project “Bioelectronic medicine or look at medicine differently”: the path to a paradigm shift. Ukrainian Medical Journal, 4 (170) – IV/V, 121-127. DOI: 10.32471/umj.1680-3051.266174
- Nevoit, G.; Landauskas, M.; McCarty, R.; Bumblyte, I.A.; Potyazhenko, M.; Taletaviciene, G.; Jarusevicius, G.; Vainoras, A. Schumann Resonances and the Human Body: Questions About Interactions, Problems and Prospects. Appl. Sci. 2025, 15, 449. https://doi.org/10.3390/app15010449
- Nevoit, G.; Jarusevicius, G.; Potyazhenko, M.; Mintser, O.; Bumblyte, I.A.; Vainoras, A. (2025). Mitochondrial Dysfunction and Atherosclerosis: The Problem and the Search for Its Solution. Biomedicines, 13, 963. https://doi.org/10.3390/biomedicines13040963
- Nevoit G, Jarusevicius G, Potyazhenko M, Mintser O, Bumblyte IA, Vainoras A. (2024)/Mitochondrial Dysfunction and Risk Factors for Noncommunicable Diseases: From Basic Concepts to Future Prospective. 2024; 12(11):277. https://doi.org/10.3390/diseases12110277